PAGARBA DIDVYRIAMS

6 tema

Šiandieniniai herojai

Savo mažame miestelyje radome herojus. Tai Alizavos ugniagesių komanda. Joje dirba 9 vyrai. Skyrininkas pasakojo, kad komanda Alizavoje įkurta 1964 m., parodė istorinę nuotrauką, žemėlapį ant sienos, kuriame pavaizduota komandos aptarnaujama teritorija. Pamatėme, kas slepiasi mašinos viduje. Pasėdėjome už mašinos - sukarinto džipo - vairo. Išgirdome jos kurtinantį garsą. Mokėmės rišti mazgus, kuriais gelbėjami žmonės iš degančio namo viršutinių aukštų. Pasimatavome ugniagesio batus. 
Mokiniai įsitikino, kad ugniagesiai yra nūdienos herojai.

Gražina Kigaitė, Kupiškio r. Alizavos pagrindinės mokyklos 5 klasės etikos mokytoja

Praeitis kalba

Kupiškio rajone visi žmonės žino apie Uoginių kaime muziejų įkūrusį Adomą Petrauską. Jis buvo neramaus būdo- esėdėjo be darbo. Pradėjo kažko ieškoti malkų krūvose, apžiūrinėjo kamienais susipynusius medžius, čiupinėjo pagrioviuose suvežtus akmenis. Atgijo medžiai ir akmenys, jie virto nuostabiais žvėreliais, pasakų herojais. Rinko ir kitokius eksponatus. Taip klėtis virto muziejumi, kuriame viskas šneka širdžiai ir protui. 
Adomo Petrausko muziejų sudaro kompleksas pastatų. 
Muziejaus eksponatai parodo, kaip mūsų protėvių gyventa, kokį jiems teko vargą  pakelti. Lankytojus džiugina XIX a, pabaigos- XX a. pradžios buities etnografijos elementai, o istorijos kampelyje kabo didžiulės, nuo metų ilgumo surūdijusios katorgos grandinės, ginklų dalys, knygos ir senos fotografijos. 
Adomas Petrauskas sugebėdavo savo paprastumu, nuoširdumu, įtikinančiu pasakojimu pasiekti kiekvieno lankytojo širdį. Kasdienės gyvenimo dienos buvo skirtos žmogaus praeičiai pažinti. 
Muziejų lanko ne tik Kupiškio rajono moksleiviai, mokytojai, bet atvyksta svečių ir iš kitų šalių. Visi prisimena Adomo Petrausko pasakytus žodžius, kad tautos istorija nesibaigia kartų pasikeitimu.
Apsilankę muziejuje pirmokai praturtino savo žinias apie Lietuvos praeitį.
Grįždami iš muziejaus, pirmokai sustojo prie paminklo Stuburų kaime žuvusiems partizanams atminti. Paminklas Lietuva yra įspūdingo dydžio. Atminimo skyde iškaltos žuvusiųjų partizanų pavardės. Paminklas -  tai istorinės atminties išsaugojimo ženklas. 
Pirmokai susipažino tik su maža dalimis krašto istorijos. Žingsnis po žingsnio jų siekiai daugiau žinoti plėsis.

Birutė Kairienė, 
Alizavos pagrindinės mokyklos pirmos klasės mokinių mokytoja metodininkė

Pagarba praeities didvyriams

4 klasės mokiniai susipažino su rašytojo, gydytojo, mokytojo Janušo Korčako biografija. Mokiniai liko sužavėti šio žmogaus begaline meile vaikams. Vardan vaikų jis net 3 kartus atsisakė gelbėti savo gyvybę.
Mokiniai susipažino su Janušo Korčako knyga „Karalius Motiejukas Pirmasis“. Skaitė ištraukas iš šios knygos. Žiūrėjo animacinį filmuką apie Karalių Motiejuką Pirmąjį. Nupiešė šios knygos personažą.

6 klasės mokiniams vyko pamoka „Valanda su Janušu Korčaku“. Mokiniai sužinojo šio žymaus žydų kilmės lenkų pedagogo, rašytojo, gydytojo ir visuomenės veikėjo, Lenkijos kariuomenės karininko Henriko Holdšmito – Janušo Korčako – didvyriškus darbus pasaulio visuomenei. Šis ypatingas žmogus žuvo 1942 m. kartu su savo auklėtiniais dujų kameroje Treblinkoje. Janušo Korčako filosofija, kad kiekvienas vaikas turi teisę į meilę, pagarbą, edukaciją bei globą iki šių dienų inspiruoja viso pasaulio žmones. Mokiniai darė šio didvyrio portretus koliažus, kiti piešė piešinius. 

6 klasės mokiniai  skaitė interaktyvų Kupiškio krašto istorijos žemėlapį „Salamiesčio – Alizavos kraštas“. Nuskenavę QR kodus, skaitė klasės draugams apie gimtojo krašto didvyrius: diplomatą, teisininką Joną Aukštuolį, istoriką Bronių Dundulį, mokytoją Juozą Vėjelį, karo lakūną, aviacijos kapitoną, partizanų vadą Albiną Tindžiulį, gydytoją visuomenininką Gediminą Kaluiną, muziejininką kraštotyrininką Juozą Petrulį, dailėtyrininką, žurnalistą Vidmantą Jankauską, kalbininkę, žodyninkę, filologijos daktarę Klementiną Vosylytę. 

Danutė Miknevičienė, Kupiškio r. Alizavos pagrindinės mokyklos bibliotekininkė

Gerumas skleidžia gerumą, juo reikia dalintis

Pirmiausia su mokiniais įsitraukėme į diskusiją į apie tai, kad yra žmonių, kuriais žavimasi arba kurie laikomi  istorijos didvyriais, tokiais kaip Christopheris Reeve'as, Motina Teresė ar mūsų pačių protėviai, seneliai, šeimos nariai. Paruoštose pavyzdinėse skaidrėse išsigryninome sąvokos „herojus/didvyris“ reikšmę. Mokiniai sakė, kad didvyris tai žmogus, kuriuo žavimasi dėl jo/jos drąsos, nepaprastų pasiekimų ar vertinamų savybių bei to žmogaus skleidžiamų vertybių. Tuomet, nutarėme namie su šeimos nariais atrasti senelių nuotraukų ir atsinešti į mokyklą bei pasidalinti prisiminimais apie juos, kuo jie mums yra svarbūs, brangūs ir nepakeičiami. Tai sukėlė daug teigiamų emocijų ir šiltų prisiminimų apie vaikystę pas senelius, močiutės kepamus skaniausius blynus ir senelius tarnavusius armijoje. Prisiminus apie savo protėvius mokiniai svarstė, rinkosi ir rašė trumpus straipsnius apie žmones-didvyrius ir juos pristatinėjo kitiems, pagrįsdami, kodėl jų pasirinktas žmogus yra „herojus/ė“. Tarp jų buvo ir moteris kovojanti už šalies laisvę, ir sportininkas daug aukojantis labdarai sergantiems vaikams, ir aktorius, kuris gatvėje nepaliko bėdoje mašinos partrenktos moters, ir prezidentas kovojantis šiandien kartu su savo kariais už savo šalies žmones ir laisvę, ir mokinės sesuo, kuri dirba policininke ir kiti žmonės savo poelgiais skleidžiantys žinutę - gerumas skleidžia gerumą, juo reikia dalintis. Po pristatymų mokiniai priėjo išvados, kad mes kiekvienas, kasdien, pagal galimybes turime daryti mažus gerumo žingsnelius, kad pasaulis taptų geresne vieta gyventi.

Daiva Jukonė, anglų kalbos mokytoja