Mergelė ir jos širdelė

Literatūrinėje popietėje „Močiučių lobynas“ sukurta pasaka.

Kartą gyveno daili mergelė – graži kaip uogelė, tyra kaip rytmečio rasa. Močiutė ją labai mylėjo, todėl vieną dieną padovanojo jai dailiai išsiuvinėtą širdelę – raudoną kaip meilė ir švelnią kaip giedros dienos dangus.

Praėjo metai. Mergelė ištekėjo už gražaus jaunikaičio, o jų meilė buvo tokia stipri, kaip siūlai, kuriais siuvinėta širdelė. Greitai jiems gimė dukrelė – linksma, graži ir šviesi mergaitė. Kai ji paaugo, mama jai perdavė tą pačią išsiuvinėtą širdelę, tardama:– Širdelėje – visa mūsų meilė. Saugok ją, kaip saugai savo svajones.

Mergaitė užaugo, tapo dailia panele ir taip pat ištekėjo. Ilgainiui ji pati tapo močiute, susilaukė anūkėlių ir anūkyčių. Ir kiekvienam jų pasakodavo tą pačią istoriją – apie širdelę, kuri keliauja iš rankų į rankas, iš širdies į širdį.

Ir visi jie buvo tokie laimingi, laimingi, turėdami šią nuostabią dovanėlę – siuvinėtą širdelę, kurią kadaise su meile padovanojo močiutė.

Sako, ir šiandien ta širdelė dar tebeglosto jų namus švelniu šilumos spinduliu, primindama, kad meilė yra svarbiausia gyvenime.