Įspūdžiai iš kelionių po Šiaurę

Pirmadienį ir antradienį ekstremalių kelionių mėgėja Audronė Užtupienė 5-10 klasių mokiniams pasakojo apie keliones po Šiaurę.
Audronė keliauja su visureigių ekspedicijomis. Keliaujama mašinomis. Mašinose keliautojai ir miega, ir valgo, netgi dušus įsirengia.
Pasakodama Audronė nuolat akcentavo, kuo skiriasi gamta Šiaurėje nuo mūsiškės. Ji pabrėžė, kad gražiau kaip Lietuvoje nėra niekur. Šiaurėje medeliai – nuskurdę, neaukšti. Vietovės kalnuotos. Pakilęs vieną kilometrą į kalnus medžių jau nebepamatysi. Daugybė įvairiausių samanų. Neišpasakytas jų grožis. Jos mažytės, bet nepaprastai gražios. Skverbiasi ir žydi net pro mažiausią tarpelį akmenyne. Labai sraunūs kalnų upeliai ir labai šalti. Vienas kelias net pavadintas „Tūkstantis upelių“, nes ištisai skersai pagrindinio kelio srovena daugybė upeliukų. Keliautoja matė vaizdų, kaip kalnų upeliai užkimšti žmonių išmestomis šiukšlėmis. Vandenyje plaukioja vaistų buteliukai, plastiko atliekos, pampersai su „įdaru“, moteriški higieniniai paketai, plastikiniai buteliai. Aplinka stipriai dvokia. To kaimelio gyventojai šitokiame vandenyje skalauja kilimus, skalbia drabužius... Žmonės meta šiukšles į vandenį, manydami, kad vanduo viską išplaus, tačiau siauresnėse vietose atliekos užkemša upelio vagą ir plūduriuoja dvokdamos. Vaizdai baisūs.
Audronės draugai keliaudami šiukšles pasiima ir vežasi mašinose 2-3 dienas, kol randa deramą vietą tinkamai jomis atsikratyti. Keliautoja papasakojo nutikimą, kaip šiukšlės išgelbėjo jų kelionę. Bevažiuojant prastais keliais prakiuro mašinos bakas. Artimiausia gyvenvietė – už šimto kilometrų. Vyrai šiukšlių maiše surado atitinkamo dydžio kamštį ir juo užkimšo bako skylę. Tai buvo tarsi gamtos padėka už deramą elgesį su ja.
Audronė papasakojo apie jūrų potvynius ir atoslūgius. Parodė nuotraukų, kaip atrodė Baltosios jūros dugnas atoslūgio metu. Šioje vietovėje apie 9 val. vakaro vanduo pasitraukia labai toli, vietomis net kelis kilometrus. Ant dugno matosi įvairiausios pūslytės - jūros dugno augmenija, įvairios kriauklytės. (Panašios, kaip mokiniai pagamino meninėje kompozicijoje). Apie 9 val. ryto vanduo vėl grįžta. Tada nebesimato dugno, vien vanduo. Audronė parodė ametisto akmenį, parsivežtą nuo Baltosios jūros pakrantės. A.Užtupienė buvo pasipuošusi auskariukais pagamintais iš ametisto akmens, parodė ir dailų kaklo papuošalą iš šio akmens. Ametisto akmuo nėra labai brangus, bet dėl violetinio atspalvio labai tinka įvairių papuošalų gamybai.
Audronė demonstravo nufilmuotą visureigių kelionę Omegos ežeru. Keliautojai buvo priversti važiuoti vandeniu, nes kito kelio tiesiog nebuvo.
Keliautoja parodė pelkių nuotraukų. Miškas, berželiai, žalios samanos... Tekšių uogos (tai rūgštoko skonio oranžinės avietės). Labai drėgna, be galo daug uodų. Vaizdai idiliški, net norisi gultis ant pūkuotų samanų, tačiau labai pavojinga. Pasukus vos žingsnį  nuo kelio, nugarmėsi į prarają, niekas net negalės ištraukti. Per pelkes nutiesti keliai iš medžių rastų. Tačiau, ar tie rastai dar nesutrūniję, būtina kaskart kruopščiai patikrinti. 
Keliautoja pasakojo, kaip vyrai žymėjo kelią nukirstais berželiais ir kaip tai pravertė, nes dingo ryšys, navigacijos nebeveikė. Pasakojo apie kelionę kalnais debesyse. Kelio beveik nesimato, nes debesys  - tai tirštas rūkas, nuolat esi šlapias.
Audronė pademonstravo Barenco jūros pakrantę. Klimatas čia labai atšiaurus. Vos 5-6 laipsniai šilumos.  Pakrantėje nuostabūs vaizdai iš  nuklotų juodų, pailgais lyg kardas, akmenų. (Šiais akmenimis mokiniai papuošė meninę kompoziciją.).
Visureigiams teko įveikti ir kelius su storu smėlio sluoksniu, ir kelius iš vienų akmenų. Vietomis mašinos važiavo prisirišusios viena prie kitos, kad prireikus galėtų ištraukti. Ne kartą buvo užklimpę ir ant šono apvirtę. Šiuo atveju išgelbėjo „gervės“.
Ekspedicijoje po Šiaurę keliautojai su visureigiais nuvažiavo 5 880 km maršrutą, sunaudojo 596 litrus degalų.