Pokalbis su išradinguoju rašytoju Virgiu Šidlausku

Rugsėjo 18 dieną Alizavos pagrindinės mokyklos bibliotekoje su pradinių klasių mokiniais susitiko vaikų rašytojas ir muzikantas Virgis Šidlauskas. Vaikai, iš anksto supažindinti su rašytojo kūryba, uždavinėjo rūpimus klausimus. Rašytojas pasakojo, kaip jo knygų herojus būtų galima „įkurdinti“ įvairiuose muzikos instrumentuose. Buvo sudaryta laikina muzikos grupė „Grojantis krokodilas“ – vaikai šoko, dainavo ir labai smagiai leido laiką kartu su šauniu svečiu. Rašytojas sutiko atsakyti ir į „Šratinuko“ klausimus.

Jokūbas. Kaip sugalvojate, apie ką rašyti, kai pasaulyje tiek daug temų?

Rašytojas Virgis. Čia ir yra svarbiausia – atsirinkti temą, kuri tau pačiam įdomi. Jei tau įdomu, tu nori kažką ta tema pasakyti. O jeigu labai nori išsisakyti, tikrai rasi žodžius ir sugalvosi istoriją, kaip tai papasakoti.

Jokūbas. Ar kada nors parašėte istoriją, kuri jums atrodė per keista, kad ją išleistumėte?

Rašytojas Virgis. Tikrai taip! Aš turiu humoro jausmą – mėgstu juodą ir absurdišką humorą. Tačiau sugalvotas temas dažniausiai reikia „aprengti“ tokiu rūbu, kad tiktų visiems ir neatrodytų pernelyg beprotiškos. Yra tokių pasakojimų, kurie niekada nevirs knygomis, bet man vis tiek labai smagu juos kurti.

Jokūbas. Ar būna, kad rašote ir juokiatės iš savo paties istorijos?

Rašytojas Virgis. Tikrai būna. Kartais viskas susidėlioja taip, ko net neplanavai pradėdamas rašyti. Dažniausiai susidarau planą, kad turėčiau stuburą, apie ką pasakosiu. Ne visi įvykiai iš karto aiškūs – kartais nukrypstu į netikėtas situacijas. Būna, kad parašai ir pats pagalvoji: „Na, čia šauniai sugalvojau – tikrai juokinga ir šmaikštu.“

Jokūbas. Jei jūsų knygos būtų muzika, kokio stiliaus ji būtų?

Rašytojas Virgis. Priklausytų nuo knygos. Pavyzdžiui, „Goriui“ tiktų rami, lėta muzika, nes veiksmas vyksta po vandeniu. O išdykėliui „Ulfui...“ labiausiai tiktų pankrokas – daug veiksmo, triukšmo ir energijos.

Jokūbas. Ar kada nors norėtumėte parašyti knygą kartu su vaikais?

Rašytojas Virgis. Galiu sakyti, kad jau esu tai daręs. Mano dukra Atėnė, ypač būdama jaunesnė, duodavo daug idėjų. Nemažai momentų pasiskolinau iš jos pasakojimų. Net vakar dukra pasakojo apie įspūdžius mokykloje, o aš galvojau: „O, čia galėtų būti puiki istorija. Pasakok, pasakok toliau.“

Jokūbas. Ar manote, kad knygos gali pakeisti žmogų?

Rašytojas Virgis. Gali. Ir ne tik į gerąją pusę – kartais ir į blogą. Yra tokių knygų, kurios sujaukia žmogui protą, ir jis ima daryti beprotiškus dalykus. Iš istorijos tą žinome puikiai. Dažniausiai geros, teisingos knygos duoda daug peno apmąstymams. Tačiau labai svarbu, kaip pats žmogus jas interpretuoja. Knyga gali būti parašyta su teigiama intencija, bet ne kiekvienas tą sugeba suprasti. Visi esame individualūs ir skirtingai suvokiame pasaulį. Bet šiaip knyga – tai išminties nešėja.

Jokūbas. Ačiū už išsamius atsakymus!