Kai susitinka švieselės, gimsta draugystė

Viena švieselė gali išsklaidyti tamsą. O kai susitinka daug švieselių, pasaulis tampa šviesesnis, šiltesnis ir jaukesnis. Tokia ypatinga šviesa šiandien sužibo Alizavos bibliotekoje, kur susitiko Biržų Atžalyno pagrindinės mokyklos 4a klasės ir Kupiškio r. Alizavos pagrindinės mokyklos 4 klasės mokiniai.
Nors daugelis vaikų vieni kitų iki šiol nepažinojo, vos per kelias valandas tarp jų ėmė megztis nauji ryšiai. Draugystės paieškas pradėjo žaidimas „Surask savo švieselę“. Vaikai ieškojo draugų, turinčių tokius pačius simbolius, o juos suradę susėdo į jaukius ratelius. Čia skambėjo pirmieji prisistatymai, pasakojimai apie pomėgius, svajones ir mėgstamas veiklas. Netrukus nepažįstamųjų veiduose atsirado šypsenos.
Kiekviena grupelė, gavusi popierinę žvaigždę, ant jos užrašė po vieną bendrą žodį, atspindintį tai, kas jiems svarbiausia. Taip ant bibliotekos sienos sužibo draugystės žvaigždynas – spalvingas ir šiltas. Iš susitikusių širdžių šviesos gimė ir pasaka.
Kupiškio r. Alizavos pagrindinės mokyklos teatro mokytoja Vilma Bičiūnaitė pakvietė į stalo teatro spektaklį „Kupriukas muzikantas“. Tai jautri pasaka apie negalią, talentą, išmintį ir žmogaus vertę. Vaikai nebuvo tik žiūrovai – jie tapo tikrais spektaklio dalyviais. Kupriukui pradėjus griežti smuiku, visi buvo pakviesti šokti polką. Šoko ponai ir tarnai, šoko kėdės ir stalai, šoko dešros ir pyragai, o kartu su jais – ir vaikai. Biblioteka prisipildė juoko, judesio ir geros nuotaikos.
Po spektaklio vaikai ne tik plojo mokytojai aktorei, bet ir dalijosi savo mintimis. Jie kalbėjo apie tai, kad pasaka moko nebūti gobšiems, būti geriems ir supratingiems. Vienas iš svečių pastebėjo, kad nereikėtų būti kupriumi. Ši mintis nuskambėjo ir kaip rūpestis savo sveikata: reikia taisyklingai sėdėti, nesikūprinti, judėti ir sportuoti, kad augtume stiprūs ir tiesūs.
Prieš šį draugystės kupiną susitikimą mokiniai dalyvavo Šiaurės šalių literatūros savaitės veiklose. Jie klausėsi danų rašytojo Jespero Wungo-Sungo knygos „Kas ką nusprendžia?“, diskutavo ir reflektavo žaisdami žaidimą „Šviesoforas“. Vaikai išbandė slaptą balsavimą ir demokratiškai rinko, kurį žaidimą žaisti. Daugiausia balsų surinko linksmasis „Šok ir sustink“. Vėliau visi lankstė popierinius laivelius, ant jų užrašė savo svajones ir paleido į simbolinę svajonių jūrą, tikėdami, kad jos kada nors išsipildys.
Šiandien Alizavos bibliotekoje susitiko ne tik dviejų mokyklų vaikai. Čia susitiko šviesa ir žodis, pasaka ir vaizduotė, svajonės ir draugystė. O kad šis jaukus susitikimas paliktų ne tik gražius prisiminimus, bet ir saldų skonį, vaikai buvo pakviesti pasivaišinti šiaurietiškomis vaišėmis – pagal danišką receptą iškeptais vafliais ir saldainiais „Šaltis“.
Galbūt po daugelio metų vaikai neprisimins visų tądien žaistų žaidimų ar ištartų žodžių. Tačiau jie tikrai prisimins šilumą, kurią pajuto susitikę. Juk tikros draugystės dažniausiai prasideda nuo mažos švieselės, kuri netikėtai nušviečia kelią į kito žmogaus širdį.

Komentarai