Už čempiono medalių – žmogus
Jaunųjų žurnalistų interviu su paralimpiniu ir pasaulio čempionu, Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentu Mindaugu Biliumi
Ką reiškia būti čempionu? Ar tikri čempionai bijo pralaimėti? Kas svarbiau – iškovoti medaliai ar gyvenimo pergalės? O kokią supergalią norėtų turėti žmogus, jau įrodęs, kad net ir didžiausios kliūtys gali būti įveikiamos?
Į šiuos ir kitus klausimus jauniesiems žurnalistams atsakė paralimpinis ir pasaulio čempionas, Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius. Pokalbis atskleidė ne tik sportininko ryžtą, bet ir žmogų, kuriam svarbiausios gyvenimo vertybės – šeima, artimųjų palaikymas ir žmogiškumas.
Žaibiškas interviu
Augustas: Medalis ar komandos draugai?
Mindaugas Bilius: Medalis.
Augustas: Pergalė ar pamoka, išmokta pralaimėjus?
Mindaugas Bilius: Pamoka iš pralaimėjimo.
Augustas: Kokia Jūsų supergalia?
Mindaugas Bilius: Gebu įtikinti žmonių grupę.
Augustas: Ko norėtumėte išmokti, bet iki šiol dar neišmokote?
Mindaugas Bilius: Kinų kalbos.
Augustas: Jei galėtumėte pakeisti vieną dalyką pasaulyje, kas tai būtų?
Mindaugas Bilius: Norėčiau, kad žmonės būtų žmogiškesni vieni kitiems.
Apie pergales, pralaimėjimus ir gyvenimo pamokas
Kamilė: Jei galėtumėte grįžti į paauglystę ir pasakyti sau vieną sakinį, koks jis būtų?
Mindaugas Bilius: Kodėl anksčiau nesupratau, kokie svarbūs yra mane supantys žmonės?
Smiltė: Ar kada nors kas nors Jums yra pasakęs: „Tu negalėsi“? Kaip į tai reagavote?
Mindaugas Bilius: Kai ruošiausi 2013 metų pasaulio neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionatui, vienas draugas man pasakė: „Mindaugai, be šansų!“ Tačiau šie žodžiai mane paveikė priešingai. Kai manimi netikėjo, dar labiau norėjau įrodyti, kad galiu.
Emilė: Kuri pergalė Jums svarbesnė – iškovota sporto aikštelėje ar pasiekta gyvenime?
Mindaugas Bilius: Visos sportinės pergalės nublanksta prieš laimę turėti sūnų.
Lėja: Ar čempionai irgi bijo pralaimėti?
Mindaugas Bilius: Kiekvienas pralaimėjimas tave sustiprina – nesvarbu, ar sporte, ar moksle. Patyręs nesėkmę supranti, kad turi dar daugiau dirbti ir stengtis, kad kitą kartą pasisektų geriau. Tikras čempionas pralaimėjimų nebijo.
Augustas: Koks buvo įsimintiniausias Jūsų sportinės karjeros momentas?
Mindaugas Bilius: Vienas įsimintiniausių momentų – 2016 metų Rio de Žaneiro paralimpinės žaidynės. Rutulio stūmimo rungtyje pasiekiau 16,80 metro rezultatą ir tapau paralimpiniu čempionu, o disko metimo rungtyje, numetęs diską 53,50 metro, iškovojau sidabro medalį. Ypač įsiminė akimirka, kai stovėjau ant nugalėtojų pakylos.
Žinoma, svarbūs ir pasaulio neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionatai. 2013 ir 2015 metais iškovojau sidabro medalius, o 2017 metais tapau pasaulio čempionu.
Akvilė: Ar buvo diena, kai norėjote viską mesti? Kas padėjo nepasiduoti?
Mindaugas Bilius: Nepasiduoti man padėjo tėvai ir treneriai. Jų palaikymas buvo labai svarbus.
Lėja: Kas sunkiau – iškovoti medalį ar kasdien prisiversti treniruotis?
Mindaugas Bilius: Iškovoti medalį.
Apie negalią, visuomenės požiūrį ir galimybes
Kęstutis: Koks mitas apie žmones su negalia Jus labiausiai erzina?
Mindaugas Bilius: Labiausiai erzina požiūris, kad žmogus, judantis neįgaliojo vežimėliu, ar regos negalią turintis žmogus nieko negali padaryti. Tai visiškai klaidingas įsitikinimas.
Turime daugybę pavyzdžių, kiek daug žmonės su negalia gali pasiekti sporte ir kitose gyvenimo srityse. Jie sėkmingai dirba įvairius darbus – ligoninėse, viešbučiuose, administravimo srityje. Regos negalią turintys žmonės taip pat gali būti puikūs savo srities specialistai. Svarbiausia – matyti žmogaus gebėjimus, o ne jo negalią.
Kamilė: Ar žmonės kartais pernelyg gailisi sportininkų su negalia, užuot vertinę jų pasiekimus?
Mindaugas Bilius: Nemažai žmonių su negalia vis dar užsidaro namuose, vengia dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir ilgainiui tampa tarsi nematomi.
Tačiau tokiems žmonėms reikia ne gailesčio, o supratimo, bendravimo ir bendradarbiavimo. Svarbu juos priimti kaip lygiaverčius visuomenės narius, pastebėti jų gebėjimus ir vertinti pasiekimus.
Kęstutis: Kokias galimybes šiandien turi Lietuvoje gyvenantis paauglys su negalia, norintis pradėti sportuoti?
Mindaugas Bilius: Galimybės labai priklauso nuo gyvenamosios vietos. Kaimuose ir mažesnėse gyvenvietėse pradėti sportuoti dažnai yra sunkiau.
Lietuvos paralimpinis komitetas stengiasi padėti jauniems žmonėms atrasti sportą ir sudaryti kuo geresnes sąlygas sportuoti. Džiugu, kad visuomenės supratimas apie žmonių su negalia sportą pamažu gerėja. Dedame visas pastangas, kad kuo daugiau jaunuolių turėtų galimybę užsiimti mėgstama sportine veikla.
Emilė: Ko labiausiai reikia jaunam sportininkui – pinigų, trenerio, tinkamų priemonių ar žmogaus, kuris juo tiki?
Mindaugas Bilius: Geras klausimas. Iš tiesų reikia visko – ir tinkamų sąlygų, ir trenerio, ir sporto priemonių. Tačiau svarbiausia turėti žmogų, kuris tavimi tiki ir tave palaiko.
Už medalius svarbesni dalykai
Pokalbis su Mindaugu Biliumi priminė, kad čempioną apibūdina ne vien iškovoti medaliai ar pasiekti rekordai. Ne mažiau svarbu gebėti atsitiesti po nesėkmės, vertinti šalia esančius žmones ir nepasiduoti net tada, kai kiti tavimi abejoja.
O bene stipriausia pokalbio mintis nuskambėjo kalbant apie tai, ką norėtųsi pakeisti pasaulyje: „Norėčiau, kad žmonės būtų žmogiškesni vieni kitiems.“
Galbūt būtent čia ir slypi tikroji čempiono stiprybė – ne tik gebėjimas nugalėti varžovus, bet ir mokėjimas išlikti žmogumi.
Komentarai