Penktokai išlaikė egzaminą: smegenys išgelbėtos, eliksyras išgertas!
Rugsėjo 18-oji Alizavos pagrindinėje mokykloje buvo ypatinga – penktokai leidosi į tikrą išbandymų kelionę! Dešimtokai paruošė „Penktokų išbandymų akademiją“, kurioje netrūko juoko, netikėtų užduočių, balionų ir, žinoma, paslaptingo eliksyro.
Pirmiausia penktokai gavo kepures su užrašu „PENKTOKAS“ – ir svarbiausia taisyklė buvo aiški: iki ceremonijos pabaigos jų nusiimti negalima!
Toliau laukė mokyklinių žinių išbandymas. Klausimai buvo paprasti, tačiau kai kurie atsakymai – tikras iššūkis. Į klausimą, ką sakyti mokytojui paklausus, kur namų darbai, Kristupas pasirinko variantą „O namų darbai buvo?!“. Už tai jam teko atlikti penkis pritūpimus ir pasižadėti būti protingu penktoku.
Ne mažiau juoko sukėlė klausimas, ką daryti koridoriuje sutikus dešimtoką. Kristupas ir Smiltė pasirinko atsakymą „O, didysis dešimtoke!“, todėl turėjo atsiklaupti prieš Arielį ir prašyti atleidimo. Arielis, trumpam tapęs tikru karaliumi, iškilmingai tarė:„Galite atsitiesti, jaunieji penktokai. Jūsų pagarba... priimta.“
Po to laukė viena svarbiausių misijų – „Išgelbėti penktoko smegenis!“ Geltoni balionai tapo penktokų smegenimis, kurių jokiu būdu nebuvo galima leisti nukristi ant žemės. „Tik viena ranka!“, „Galva!“ ir, galiausiai, „GELBĖKIT SMEGENIS!“ – komandos keitėsi, o juoko tik daugėjo.
Jovitos organizuotas „Sugedęs telefonas“ parodė, kad žinutė apie anglų kalbos pamoką ir paslaptingą šokoladą keliaudama gali gerokai pasikeisti. Na, bet svarbiausia – visi šypsojosi.
O tada atėjo laikas Penktoko eliksyro ceremonijai. Į jį buvo įpilta drąsos, išminties, kantrybės, burbuliukų geriems pažymiams ir vieno slapto ingrediento, padedančio išgyventi pirmadienius. Po skaičiavimo „5–4–3–2–1!“ visi pakėlė stiklines ir sušuko:
„UŽ PENKTOKUS!“
Kęstutis dar patikrino, ar auklėtoja gerai pažįsta savo penktokus. Klausimai apie rytinį nenorą keltis, namų darbus, telefonus ir auklėtojos „gerumą“ privertė ir mokinius, ir mokytoją nusišypsoti.
Galiausiai atėjo svarbiausia dalis – penktokų priesaika. Jie pažadėjo namų darbus prisiminti ne paskutinę minutę, per daug nebandyti mokytojų kantrybės, padėti draugams ir nepritrūkti mokyklinių nuotykių.
Ir štai – iškilmingai paskelbta:
„Nuo šios akimirkos jūs – oficialūs mūsų mokyklos penktokai!“
Buvo įteikti penktokų pažymėjimai, nusiimtos kepurės ir, žinoma, padaryta bendra nuotrauka prisiminimui.
Sveikiname penktokus! Tegul jų mokyklinis kelias būna pilnas draugystės, juoko, nuotykių ir kuo mažiau pamirštų namų darbų!
Komentarai