INTERVIU SU RAŠYTOJA VIRGINA ŠUKYTE

„Šratinuko“ žurnalistės, Eiva ir Ineta, pakalbino mokykloje viešėjusią rašytoją Virginą Šukytę.

Eiva: Kur gimėte ir augote, kokiose mokyklose mokėtės?
Rašytoja Virgina: Gimiau Prienų rajone, Jiezne. Ten gyveno močiutė, ten iš pradžių gyveno ir mano tėvai. Ten ir augau. Vėliau tėvai persikėlė į Alytų. Mokiausi Alytaus 1-oje vidurinėje mokykloje,  bet vasarą vis tiek atvažiuodavau pas močiutę į kaimą ir leisdavau ten vasaras.

Ineta: Kokios pamokos labiausiai patiko?
Rašytoja Virgina: Mokykloje man labiausiai sekėsi lietuvių kalba ir literatūra. Patiko biologija. Matematikos nemėgau, ją dažniausiai nusirašinėdavau. Bet matematikos mokytojas labai patiko, todėl ir tos nemėgstamos pamokos buvo pakenčiamos.

Eiva: Ar mėgote mokykloje skaityti knygas?
Rašytoja Virgina: Labai mėgau! Bibliotekoje perskaičiau visas vaikiškas knygas ir net iš suaugusiųjų skyriaus pasiimdavau. Ir namuose buvo daug knygų, ir pas močiutę. Mama vėlai vakare man liepdavo eiti gulti, bet aš po kaldra su prožektoriumi baigdavau skaityti knygą. Negalėdavau užmigt, kol nepabaigdavau knygos. Labai nusilpo akys. Nuo penktos klasės nešioju akinius. O mama vis sakydavo, kad per tą skaitymą akys nusilpo.

Ineta: Kodėl jūsų visos knygos siejasi su mitologiniu pasauliu? Kada ir kaip susidomėjote mitologija?
Rašytoja Virgina: Mano močiutė buvo išlaikiusi seną baltišką pasaulėžiūrą. Ji sakydavo: „Netrankyk durų, nes Laimei pirštus priversi.“ Anot močiutės, Laimė žmogų sekiojusi per 3 žingsnius. Jei trankai duris, ji pasilieka už durų. Priversi jai pirštus ir ji supyks.
Arba rasdavau pailgų akmenėlių, kuriuos senelis vadino Velnio pirštais. Senelis pasakodavo, kad Perkūnas trenkė į Velnią ir pataikė į pirštus. Pirštai suakmenėjo. Sakydavo, „Patrink juo žaizdą ir sugysi.“
Mano seneliai tuos prietarus man perdavė. Aš jais netikiu, bet žinau, kad tai reikia gerbti.
Studijavau Vilniaus Universitete. Ten tautosaką ir mitologiją dėstė labai geri dėstytojai ir man pasirodė šis pasaulis labai įdomus.

Eiva: Jūsų nuomone, kodėl reikia vaikams pasakoti apie mitologiją?
Rašytoja Virgina: Todėl, kad tai mūsų protėvių palikimas, mūsų paveldas. Senoji mitologija moko gerbti žemę, moko gerbti  gamtą, saugoti ją, puoselėti, nes gamta yra visų namai. Šiandien visas pasaulis susirūpinęs gamtosauga. Stengiasi, kuo mažiau teršti. Žmonės pamatė ir suprato, kad iš tikrųjų gamta yra pats didžiausias turtas. Švari gamta, švarus vanduo, medžių išsaugojimas – tai yra svarbiausia. Senoji lietuvių pasaulėžiūra susilieja su šiuolaikine.

Ineta: Išduokite paslaptį, kada ir kokia knyga vėl pradžiuginsite jaunuosius skaitytojus?
Rašytoja Virgina: Kol kas esu parašiusi tik suaugusiems vieną knygą. Dar nežinau, kada ją išleisiu. Per karantiną rašiau noveles suaugusiems. Be rašymo, dar dirbau žurnaliste savaitraštyje 
„Šeimininkė“, Valstiečių laikraštyje. 

Ineta: Koks įspūdis, pabendravus su Alizavos ir Antašavos mokyklų mokiniais?
Rašytoja Virgina: Buvo labai smagu bendrauti. Vaikai tiek daug žino apie mitologiją. Matosi, kad perskaitė mano mitologinę knygą. Ir žingeidūs, ir drąsūs. Tai labai praskaidrino nuotaiką ir labai pradžiugino.

Eiva: Jūsų palinkėjimai mūsų mokiniams.
Rašytoja Virgina: Gerbkite žemę. Mylėkite gamtą. Saugokite ją. Jeigu papulsite į bėdą, skęsite jūroje ar pasiklysite miške, prisiminkite lietuvių dievus ir jie visada ateis į pagalbą.

Eiva ir Ineta: Nuoširdžiai ačiū! Sveikatos ir kūrybinės sėkmės Jums!