„Balys Sruoga: ir aš visas iš žemės šios“ – konferencija, kuri pakylėjo

Vasario 26 dieną Biržų r. Vabalninko kavinė „Meldynas“ virto tikra literatūros ir jaunystės erdve. Čia susirinko mokiniai, mokytojai, svečiai ir visi, kuriems svarbus Balio Sruogos vardas. Šiemet minima ypatingą sukaktis – 130-osios šio iškilaus kūrėjo gimimo metinės.

Vabalninkiečiai didžiuojasi, kad būtent jų mokykla – vienintelė Lietuvoje – nešioja Balio Sruogos vardą. Tad ši konferencija buvo ne tik renginys, bet ir prasmingas susitikimas su žmogumi, kurio žodžiai gyvi iki šiol.

Renginio dalyvius sveikino garbūs svečiai, linkėję jaunimui tapti tiltu tarp praeities ir dabarties. Ir, panašu, tas tiltas tikrai buvo pastatytas – iš žodžių, minčių, kūrybos ir nuoširdaus susidomėjimo.

Įsimintina tapo literatūrinė kompozicija „Aš – Balys Sruoga“. Būrys vaikinų scenoje tarsi susiliejo į vieną asmenybę ir prabilo paties Sruogos žodžiais: „Jeigu be ironijos būčiau rašęs, būčiau neišgyvenęs.“ Salėje tvyrojo tyla – tokia, kai klausaisi ne ausimis, o širdimi.

Konferencijoje dalyvavo ir svečiai iš kitų mokyklų. Audringų plojimų sulaukė Kupiškio r. Alizavos pagrindinės mokyklos 9 klasės mokinys Dovydas Barzevičius. Jis labai įtaigiai padeklamavo Balio Sruogos poemos gražiajam jaunimėliui „Giesmė apie Gediminą“ ištrauką:

„Šią taurę aš keliu, kad gyventų mumyse mūsų protėvių dvasia, kaip šviesa ir šiluma!“

Žodžiai, ištarti prieš šimtą metų, skamba taip, lyg būtų parašyti šiandien. Jie kviečia nepamiršti, kas esame, ir kuo galime būti.

Renginyje netrūko įdomių pasakojimų apie Sruogos gyvenimą – nuo jo kelionių po kalnus iki dramatiškų išgyvenimų koncentracijos stovykloje. Sužinojome, kad jis turėjo daugiau nei 100 slapyvardžių, mėgo šachmatus, teatrą ir visada liko laisvai mąstantis žmogus. Net sunkiausiomis akimirkomis jo neapleido kūryba.

Skambėjo poezija, dainos, buvo pristatyti kūrybiniai projektai. Vienas jų – „Knygų skirtukas: spalvingas Balio Sruogos atminimas“. Kaip ir pats Sruogos gyvenimas – spalvingas, sudėtingas, bet prasmingas.

Balys Sruoga sakė, kad tikras mokinys pradeda pokalbį klausimu, o ne atsakymu. Galbūt todėl ši konferencija buvo ne tik apie praeitį. Ji buvo apie mus – smalsius, ieškančius, mąstančius.

Jei pats Sruoga būtų galėjęs stebėti šį renginį, tikriausiai būtų pasakęs vieną žodį – „Pakylėtas“. Ir mes tikrai tokie jautėmės.