Arklininkystė

Beveik penkis tūkstančius metų arklys buvo svarbiausias žmogaus talkininkas žemės ūkyje, gabenimo darbuose, kariuomenėje ir daug kur kitur. Išsivysčiusi technika išstūmė arklį iš žmogaus darbų. Šiandieniniam jaunimui arklys tik atrakcija.

Pirmoji Kupiškio r. savivaldybės dalinai finansuojamos vaikų ir jaunimo socializacijos stovyklos „Pažinkime žirgą!“ diena.

Patraukėme link Zasinyčių kaimo. Pakelėse vis dairydamiesi kuo gražesnių pašarinių žolių ARKLIUI. Kol atėjome iki sode įsikūrusios Lukšių sodybos, kiekvienas pririnkome po nemažą buketą. Svetingi šeimininkai pakvietė prie šulinio nusiplauti rankas ir sėstis prie paruošto stalo.

Jonas Lukšys, buvęs Alizavos kolūkio valdybos pirmininkas, vėliau ėmęsis arklininkystės verslo, papasakojo vaikams apie arklių naudą žmonijai, apie maniežines kuliamąsias, apie arimą dvikinkiais arkliais, apie sparninį javų pjovimą. Apie vaikystę Gustonyse (Panevėžio r.), kur tėvelis dirbo arklininku. Nuo mažens pripratęs prie arklių, Jonas išmoko juos pakinkyti, dirbti įvairius darbus. Pasakojo, kaip mokyklos direktoriui dažnai prisireikdavę išvykti ir jam tekdavę vis kinkyti arklį. Patyręs arklių augintojas papasakojo, kaip arkliai prijaukinami, kaip ruošiami darbams. Jonas atsakė į vaikų pateiktus klausimus: kiek metų gyvena arkliai? Kokios yra arklių spalvos? Kaip vadinami margi arkliai? Kokios arklių veislės? Įsimintiniausią įvykį papasakojo, kaip nekumelinga kumelaitė užaugino svetimą kumeliuką.

Svetingoji šeimininkė Stasė Lukšienė ant stalo patiekė ankstų rytą specialiai mums iškeptą putnų obuolių pyragą. Pavaišino keptais obuoliais, gardžiais čeburekais, įdarytais obuoliais. Atsigaivinome nuostabia gira.

Tada iš atsineštų žolių pynėme ARKLIUI vainiką.

Vainikavome Danutės Vasiliauskienės kumelę Orbitą, kuri labai meiliai sutiko vaikus, ėmė iš jų rankų duonytę, leidosi glostoma.

O tada žaidėme linksmus ir įtraukiančius edukatoriaus Danieliaus Petrošiaus pasiūlytus bei pačių sugalvotus žaidimus.