INTERVIU SU RAŠYTOJA GINTARE ADOMAITYTE
Birželio 6 d. Alizavos pagrindinėje mokykloje vyko Kupiškio r. ir Anykščių r. bendrojo lavinimo mokyklų 5 - 9 kl. mokinių meninio garsinio skaitymo konkursas. Mokiniai skaitė ištraukas iš knygų, kurios yra Vilniaus universiteto doc. dr. Kęstučio Urbos rekomenduojamų mokiniams knygų sąrašuose. Konkurso dalyvius išklausė ir vertino rašytoja Gintarė Adomaitytė. Po renginio Rusnė ir Samanta pakalbino rašytoją.
Interviu su rašytoja Gintare Adomaityte
Rusnė: Gerai žinote vaikų ir jaunimo literatūrą, mylite ją, rašote apie vertingiausias knygas, jų rašytojus. Kokios mintys sukosi galvoje besiklausant mokinių skaitymo iš knygų?
Rašytoja Gintarė: Visų pirma, labai ačiū, kad tokius įdomius tekstus pasirinkote. Nebuvo nė vieno prasto teksto, dėl kurio sakyčiau: „Na kodėl tu jį pasirinkai?“ Kai kam jaučiau daugiau simpatijos, kai kam mažiau, bet visi jie verti Jūsų dėmesio.
Kokios mintys? Aš prisiminiau, ką pati skaičiau, kai man buvo tiek metų. Kaip aš skaičiau? Kaip man buvo nelengva, nes mus skatindavo labiau atmintinai deklamuoti. Tą puikiai prisimena visi vyresnės kartos atstovai. Kodėl reikėdavo tą atmintį apkrauti? Tikrai galima puikiausiai skaityti iš knygos. Sukosi prisiminimai apie bibliotekas, kuriose buvau, apie bibliotekininkes, apie mokytojas... Paskui grįžau atgal. Labai gera buvo išgirsti skaitant Tuvę Janson. Sakėte, kad ne viskas buvo aišku su Tuve Janson. Tai galiu pasakyti, kad ji kaip ir vaikų rašytoja, bet ji yra suaugusiųjų rašytoja. Tai rodo ištraukos, kurias jūs pasirinkote skaityti.
Samanta: O kokia Jūsų nuomonė, ar reikalingi mokiniams rekomenduojamų knygų sąrašai?
Rašytoja Gintarė: Latvių poetas Imantas Zieduonis yra pasakęs: „Neduok dieve rašytojui patekti į literatūros sąrašus!“. Rašytojams tokių klausimų neuždavinėkite, nes jie yra įsiskaudinę. Jeigu jie nepatenka į sąrašus yra blogai, jei patenka – vėl negerai. Tai profesinė rašytojų liga. Jie lyg ir nori būti sąrašuose, lyg ir nenori. Šiaip tai žmonės tikrai sudaro sąrašus. Priešaky vasara, gal kas ims ir sudarys įdomiausių vasaros įvykių sąrašą. O gal kažkas tikrai sudarys įdomiausių knygų sąrašą, kurį rekomenduos draugei. Aš į Kęstutį Urbą žiūriu labai palankiai, nes esame bičiuliai. Į tai, ką jis daro žiūriu irgi labai palankiai. O va klausimas, kuriai klasei ta knyga labiau tinka, yra sunkiausias. Pats sunkiausias. Prisimenu man bibliotekininkė dažnai sakydavo: „Tu tos knygos, vaikeli, nesuprasi, neimk. Ji tau bus per sunki“. O mano mama įsižeisdavo ir pykteldavo: „Kodėl reikia sakyti vaikui, kad nesupras?“ Todėl šiuo klausimu norėčiau, kad būtų daugiau laisvės. Ir mano pačios knygas, kurios yra K. Urbos sąraše, norėčiau šiek tiek pastumdyti.
Rusnė: Ačiū Jums už „Paklydusią pasaką“, už „Žaliojo namo paslaptį“, už „Čiobrelių dvarą“, už „Vėjų miesto pasakas“. O kokia nauja knyga jau pakeliui į gyvenimą?
Rašytoja Gintarė: Šiuo metu pakeliui yra ne knyga, o scenarijus, tai Kristinos Gudonytės „Blogos mergaitės dienoraštis“. Pernai, baigiantis vasarai, man paskambino Kristina ir pasakė, kad rašo „Blogos mergaitės “ scenarijų ir kad jai vienai bus per sunku, ir kad aš jai padėčiau rašyti. Šiuo metu „Bloga mergaitė“ jau rodoma internete. Bet kas galite pažiūrėti surinkę www.blogamergaite.lt Tai labai geras serialas. Ten yra nemažai Kristinos darbo, bet nemažai ir mano. Aš rašiau dialogus, sustiprinau charakterius. Labai įdomi patirtis. Dabar tą serialą nori pratęsti. Pradėjau rašyti papildomas serijas.
Samanta: Alizavos mokykloje lankotės jau antrą kartą. Su kaimų ar miestų mokyklų mokiniais maloniau bendrauti?
Rašytoja Gintarė: Nėra taisyklės. Važinėju po visą Lietuvą ir negaliu rasti bendro vardiklio. Būna visaip. Esu mačiusi labai įdomių miestelių ir visiškai nykių. Kur bebūčiau, kur bekeliaučiau pasiimu kažką dvasiško ir praturtėju. O ar su manimi kam įdomu, tai čia jau atėjusiųjų reikalas.
Rusnė: Koks būtų rašytojos Gintarės Adomaitytės žodis „Šratinuko“ skaitytojams?
Rašytoja Gintarė: Atminkite, kad rašo tik tie žmonės, kurie skaito. Tai ne aš sugalvojau šią taisyklę. Tiesiog nežinau nė vieno rašančio, kuris nebūtų skaitęs. Yra grafomanijos sluoksnis, kurie skaito tik tai, ką patys parašo. Nuo tokių - apsaugok Viešpatie mus visus! Toks parašo kokius dešimt eilėraščių ir kankina visus tais savo eilėraščiais.
Taigi skaitykite po truputį. Kas norite daugiau, kas norite mažiau, kaip kam išeina. Žiūrėkite į sąrašus, nors man labiau patinka laisvė. Užtat sąrašai yra rekomenduojami, o ne privalomi ir tai yra labai svarbu.
Rusnė ir Samanta: Ačiū už interviu! Sėkmės Jums kūryboje!