RAŠYTOJAS PATENKINTAS, KAD KNYGA SURADO KELIĄ PAS SKAITYTOJUS
Alizavos pagrindinėje mokykloje įvyko susitikimas su „Metų knygos rinkimų“ akcijoje dalyvaujančios knygos „Kaukas Gugis ir kerų karas“ autoriumi, rašytoju fantastu Justinu Žilinsku. Svečią pakalbino „Šratinuko“ žurnalistė Rusnė.
Rusnė: Kaip visur suspėjate? Kada rašote? Per kiek laiko atsiranda knyga?
Rašytojas Justinas: Atsakymas toks, kad niekur nesuspėju. Darau tiek, kiek spėju, net nebekeliu sau tikslo viską padaryti. Tiesiog žiūriu, kam skirti pirmumą. Rašau, kai randu laiko arba kai pradeda spausti terminai. Tada specialiai susiplanuoju laiką, pavyzdžiui, kokį savaitgalį skirti rašymui. Knygos atsiradimas yra ne vien mano sprendimas, todėl laikotarpis, per kurį atsiranda knyga, gali būti labai įvairus. Parašyti patį knygos tekstą man reikia pusės metų, bet kadangi negaliu rašyti nuolat, tai tas laikas labai smarkiai išsitęsia. Pavyzdžiui, tarp pirmosios ir antrosios knygų apie Gugį buvo 11 metų tarpas.
Rusnė: Atskleiskite kaukų istorijos rašymo paslaptis. Kas dabar rašoma ir kas planuojama?
Rašytojas Justinas: Pirmoji knyga supažindina su kauku Gugiu ir pasakoja apie jo nuotykius su žmonėmis. Antroji knyga apie tai, kaip kaukai susiduria su kipšais, su senąja ir protingąją girios gimine. Jau esu pradėjęs trečią knygą, kurioje bus gvildenamos dvi temos. Gugis su Graže bandys išsiaiškinti, kodėl tokios nelaimingos yra laumės. Ir kadangi žmonės vis labiau intensyvina žemdirbystę, vis labiau artėja prie miško, tai neišvengiamai susidurs žmonių ir girios būtybių pasaulis.
Rusnė: Dalyvaujate nemažai savo knygos pristatymų ir susitikimų su mokiniais. Kas jus labiausiai stebina šių renginių metu. Gal prisimenate patį smagiausią susitikimą?
Rašytojas Justinas: Man smagiausia būna, kai susiduri su skaitytojais, kurie skaitė knygą t. y. aiškintis, kaip jie suprato, pamatyti, kokiu žvilgsniu jie nužvelgia knygą, kas jiems buvo įdomu. Jie pastebi visai kitų dalykų, apie kuriuos tu rašydamas net nepagalvoji. Epizodas, kuris tau neatrodė svarbus, pasirodo irgi turi savo turinį ir skaitytojui pasirodo labai svarbus ir įdomus. Šiaip tai kiekviena kelionė savaip yra nustebinanti. Kiekvieną kartą vis kitaip tave pasitinka, kiekvieną kartą vis kitokia būna reakcija, kitoks bendravimas. Vienas iš linksmesnių nutikimų ne per seniausiai buvo Kupiškyje, kai leidau mokiniams laisvai užduoti klausimus telefonu. Prisiskaičiau įvairiausių klausimų ir supratau, kad vaikams rūpi labai daug temų, kurių patys išsakyti nedrįsta, o kai leidi tai padaryti per elektronines priemones, tai jie labai drąsiai elgiasi. Man labai patiko tas eksperimentas. O pas jus netikėtas buvo spektakliukas. Iki šiol apie Gugį spektakliuko dar nebuvau matęs. Irgi labai smagu.
Rusnė: Pasakykite svarbiausius argumentus, kodėl turėtume balsuoti už knygą „Kaukas Gugis ir kerų karas“.
Rašytojas Justinas: Tiesą sakant jokių svarių argumentų nėra. Visos knygos, patekusios į Metų rinkimų knygas, yra lygiavertės ir tuo pačiu labai skirtingos. Tarkim Ilona Ežerinytė labai įžvalgiai kalba apie paauglių problemas. Aš pasirinkau magišką fantastiką, kurios Lietuvoje nėra labai daug. Aido Jurašiaus „Pypas ir jo nutikimai“- absurdo literatūra, visiškai kitokio tipo. Aišku, man labai svarbu, kad už mane balsuoja. Norėtųsi turėti tą Metų knygos titulą, bet, kita vertus, aš šito labai nesureikšminu. Aš galvoju, kad šiai knygai ir taip labai sekasi, neįtikėtinai gerai. Aš džiaugiuosi, kad ji surado kelią pas skaitytojus, kad jinai dabar yra ir pristatoma, ir skaitoma. Man visiškai to užtenka.
Rusnė: Ačiū! Balsuosime ! Linkime Gugiui pergalės rinkimuose!
Rašytojas Justinas: O jūs domėkitės viskuo: kūryba, architektūra, darbais, automobiliais, internetu... Kuo tik įmanoma! Tas, kuris domisi, tas visą laiką turi ką pasiūlyti pasauliui.