SAUSIO 13-OSIOS LAUŽO ŠVIESOJE
Laisvės gynėjų diena- tai krauju paženklintas kovos už nepriklausomybę simbolis. Tai istorinis faktas, kurį privalome visi iki vieno žinoti. Todėl kiekvienais metais Sausio 13- ąją mokyklos languose uždegamos atminimo žvakutės. Prisisegę neužmirštuolių žiedus, parodome, kad žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų dovana ateities kartoms neliko pamiršta.
Tradiciškai Laisvės gynėjų dieną minėjome mokyklos kieme, prie gražiai liepsnojančio laužo. Renginį vedė dešimtos klasės mokiniai. Mokiniai sekė pasaką apie didžiulį raudongalvį Slibiną, kuris pasitelkęs baltąsias meškas devyneriems metams, devyneriems mėnesiams, devynerioms dienoms pavergė lietuvius. Slibinas norėjo Lietuvoje susisukti lizdą ir čia išperėti savo vaikus, o blogosios meškos visaip jam stengėsi padėti. Kad ir kaip kankino Slibinas ir baltosios meškos Lietuvos miškų gyventojus, šie nepasidavė ir laukė savo valandos. Ta valanda atėjo. Tai buvo Sausio 13-oji...
Paskui mokiniai vardijo žuvusius Laisvės gynėjus.
1991 m. Sausio 13- osios įvykių prisiminimais dalijosi Kazimieras Stančikas.
Po renginio Ugnė pakalbino svečią.
Ugnė: Dvidešimt aštuoneri metai po Sausio 13–osios įvykių – tai daug ar mažai?
Kazimieras: Kaip pažiūrėsi. Vienaip, atrodo – mažai, o kitaip - tai daug. Jau daug! Dabar tu turi susirašiusi klausimus ant didelio lapo, o , įsivaizduok, tais metais skelbimui užteko tik pusė tokio lapo. Ant mažo lapelio mašinėle buvo atspausdintas ir prie sienos pakabintas Sąjūdžio raštelis, kad iš sausio dvyliktos į tryliktą kupiškėnams eilė budėti prie svarbių Lietuvai objektų, kad išvykstama iš rajoninių kultūros namų tą ir tą valandą. Ir tas skelbimėlis sukvietė apie 500 žmonių! Koks buvo susitelkimas! Koks susibūrimas! Kokia vienybė! Koks palaikymas!
Ugnė: Ką tos nakties įvykiai reiškia jų liudininkui?
Kazimieras: Daug, be abejo. Svarbiausia, kad tai davė didžiules patirtis, supratimą apie daugybę dalykų ir, žinoma, savotišką atsakomybę. O patirtys tai išlieka visam gyvenimui, kitaip supranti ankstesnius tautos istorinius įvykius, įvairius sukilimus ir kita.
Ten šaudė. Žmonės puolė glaustis prie namų, o kaip tik šūvis, taip ir byra stiklai ant galvų. Mums nebuvo baisu. Labai didelėje minioje jautiesi saugesnis. Baisiau buvo nežinioje likusiems namiškiams.
Ugnė: Dabartiniai mokiniai vis mažiau supranta Nepriklausomybės pradžios įvykių reikšmę ir svarbą, todėl nuoširdžiai Jums AČIŪ, kad atvykote mums papasakoti apie lemtinguosius Lietuvai įvykius. Ką patartumėte man ir mano bendraamžiams?
Kazimieras: Gerai jus suprantu, taip jausdavausi būdamas jūsų amžiaus ir kai mums kalbėdavo apie baudžiavą. Sunku buvo suprasti ir patikėti. Taip šiandien jaunimui sunku suvokti, kas buvo kolūkiai, ką reiškia sovietinė santvarka. Tavo bendraamžiams palinkėčiau mokytis, mokytis, mokytis. Kabintis į mokslus iš paskutiniųjų, nes ateityje be mokslo – niekur. Greitai ir braškių rinkėjų užsieniui nebereikės. Tokia sparti mokslo ir technikos pažanga, kad greitai žmones pakeis robotukai. Jie pravažiuodami per lysves ne tik surinks braškes, bet dar ir išrūšiuos.
Ugnė: Nuoširdžiai AČIŪ už interviu ir įdomią Laisvės gynėjų dienos pamoką. Linkime Jums daug daug sveikatos, kad kiekvienais metais vestumėte jaunimui įdomias ir labai reikalingas pamokas.
Kazimieras: Ar įdomios? Nežinau. Ar reikalingos? Taip! Nes istorija yra mūsų šaknelės. Jeigu mes savo istorijos nežinome, tai nukapotos šaknelės. Kas atsitinka toliau? Ogi viskas vysta, viskas džiūsta.