MUZIKA, KURI UGDO MĄSTYMĄ
Spalio 22 d. mokykloje įvyko edukacinė muzikos pamoka – klasikinės gitaros muzikos rečitalis. Romantines ir virtuozines melodijas gitarai solo grojo ir pamoką vedė Simonas Bušma.
Rusnė pakalbino svečią.
Rusnė: Internete radome informacijos, kad 2013 metais drauge su maestro smuikininku Gediminu Dalinkevičiumi įgyvendinote misiją – su koncertais aplankyti visas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklas. Kaip jums sekėsi?
Simonas: Mums puikiai sekėsi. Per penkerius darbo metus apvažiavome apie 60 savivaldybių, praktiškai - visą Lietuvą. Didieji miestai neįėjo į mūsų maršrutą, nes jie ir taip aptekę šia kultūra. Mūsų tikslas buvo mažinti kultūros atskirtį. Būtent atskirtis ir yra šiandieninė priežastis, kodėl išvažiuoja žmonės iš Lietuvos. Viskas vyksta dėl labai nedidelio žmonių rato: didieji kultūros centrai, operų, baletų statymai, valdovų rūmų veikla skirti 7-10 tūkstančių žmonių. Tai santykinai mažas klausytojų skaičius, lyginant su 3 milijonais Lietuvos gyventojų. Važiuodami per mokyklas mes galėjome įgyvendinti savo idėją, nes ne kiekviena šeima gali sau leisti nuvykti į koncertus Vilniuje, nusipirkti brangius bilietus. Atvažiuodami į mokyklas mes buvome tarsi mobilūs kultūros skleidėjai. Atsiliepimai buvo puikūs. Jaučiuosi padaręs naudingą darbą.
Rusnė: Dabar koncertuojate vienas. Kokia šiandieninė misija?
Simonas: Norėčiau tai padaryti asmeniškai. Tai mano sprendimas. Nuo 2013 metų labai daug kas pasikeitė: labai sumažėjo mokinių, kai kurių mokyklų iš viso neliko. Jeigu nori būti visuomeninis žaidėjas, turi suprasti , kokia yra tavo valstybė, turi ją pažinti.
Rusnė: Internautai jus pavadino šiuolaikiniais donkichotais – kovotojais su vėjo malūnais. Kiek tiesos yra tame posakyje?
Simonas: Nežinau. Čia tik jūs, klausytojai, galite atsakyti. Aš jaučiu tam tikrą neapykantą visiems x faktoriams, lietuvos balsams, ne todėl, kad ten atliekama prasta muzika. Šlamšto yra ir klasikinėje muzikoje. Esmė yra pasaulėžiūra, nes ji eina kartu su muzika. Yra labai daug žmonių, kurie tarsi kažką kuria, tuo pačiu bruka netikusią pasaulėžiūrą. Kadangi muziką vartoja jauni žmonės, tai jie ir perima tą netikusią pasaulėžiūrą, o nuo tokios pasaulėžiūros reikėtų bėgti.
Rusnė: Papasakokite apie save plačiau. Kur augote, kokioje mokykloje mokėtės, kokius muzikos mokslus baigėte?
Simonas: Ketvirtadalis manęs yra rokiškėno. Taigi esu iš šių kraštų, labai gerai juos pažįstu. Baigiau paprastą gimnaziją, paskui – muzikos akademiją, paskui įstojau į teisę, dirbu teisinį darbą, o muzika man tėra poilsis. Taip galiu save realizuoti, pailsėti nuo kasdienio skaitymo, gilinimosi į žmonių problemas. Galiu būti naudingas aplinkai, nes sukuriu didesnę vertę jaunam žmogui, negu sėdėdamas už stalo. Šie koncertai ypatingi tuo, kad didelė dalis auditorijos jie nepaveikia. Supranta tik 10-20 procentų. Dėl tų 10-20 procentų aš ir atvažiuoju. Gyvenime jaunam žmogui kai kuriais momentais gali būti stoka impulso ir džiaugiuosi, kad tą impulsą galiu suteikti.
Rusnė: Ką patartumėte mokiniams rimtai besidomintiems muzika? Pavyzdžiui, tokiems, kaip aš.
Simonas: Negalvoti apie muziką kaip apie karjeros darymą, nes tai labai sudėtingas kelias, reikalaujantis labai daug rizikos ir kartais ta rizika yra neproporcinga, nepamatuota ir daugybė žmonių pralošia. Pavyzdžiui, akordeonistas M. Levickis ilgą laiką nebuvo žinomas ir tik atsitiktinumo dėka iškilo. Tai labai sudėtingas amatas. Aš siūlau eiti kitu keliu. Siūlau muziką rinktis kaip procesą mąstymui ugdyti. Tegul būna muzika tavo susikaupimo žadintoja. Gyvenime būna akimirkų, kai niekas negali tau padėti,vien todėl, kad negali būti tavo kailyje. Tu tik pats sau gali padėti mąstydamas. Mąstymas yra nuostabus dalykas. Muzika suteikia labai daug spalvų, labai daug pojūčių, ji gyvenimą padaro pilnaverčiu. Aš galiu tau tai patarti, jeigu tu nori išgirsti. Šiandien yra labai daug žmonių manančių, kad reikia gyventi ant lagamino. Šiandien pasaulis naudoja kitą kultūrą. Negaliu gi šiandien pas jus atjoti su arkliu. Šiandien sėdu į automobilį, jį užvedu ir atvažiuoju. Kultūra šiandien yra tam tikra iškasena, bet su tomis iškasenomis reikia elgtis labai atsargiai. Šiandien žmogui tiek daug visko kišama į galvą, kad jis jau nebesupranta esmės.
Rusnė: Koks įspūdis po koncerto mūsų mokykloje?
Simonas: Labai puikus. Manau, kad jūsų mokiniai yra labai šaunūs, kaip ir visi Lietuvos mokiniai. Prieš pora dienų buvau susitikęs su draugais, automobilių entuziastais. Sakau jiems, kad važiuosiu į Kupiškį. Tai jie man ir sako:„ Ką tu tame Kupiškyje veiksi?!“ Aš jiems sakau, kad tai nėra kaimas, kad ten gyvena lygiai tokie pat žmonės kaip ir Vilniuje. Manau, kad Alizavoje klausytojai buvo puikūs ir kad dalis jų tikrai turės naudą. Tame tarpe ir tu.
Rusnė: Ačiū už interviu, ačiū už tobulą koncertą ir telydi Jus sėkmė!