MOKSLEIVIŲ IR TECHNOLOGIJŲ KŪRĖJŲ PASIMATYMAS
Gegužės 17 d. įvyko Alizavos pagrindinės mokyklos 1-8 kl. mokinių susitikimas su mentorėmis iš bit&Byte kūrybinių technologijų akademijos: Giedre Slivko ir Ugne Marcinke. Viešnios kalbėjo apie galimybes ir įvairiausias roles technologijų industrijoje ir kartu su mokiniais sprendė Šimtmečio programavimo valandos užduotis. Po įdomių pamokų „Šratinuko“ kūrybinės grupės narė Samanta pakalbino viešnias.
Samanta: Papasakokite apie kelią nuo vaikystės, paauglystės iki informacinių technologijų lyderio.
Mentorė Ugnė: Mano tėtis pastebėjo augančias informacinių technologijų galimybes ir skatino mane jomis domėtis. Pirmasis pažaidimas buvo su senu dideliu kompiuteriu, kurio ekrane galėjai vaikščioti tik su mygtukų pagalba. Tėtis prašydavo draugų, kad leistų man pažaisti su jų kompiuteriais. Namuose neturėjome interneto, todėl mes – vaikai - apklausėme visos gatvės namų gyventojus ir surinkome jų parašus, kad įvestų internetą. Visada domėjausi žurnalistika ir reklama. Vėliau paaiškėjo, kad žurnalistika – ne mano kelias. O reklama man labai patinka. Reklama sujungia technologijas ir kūrybiškumą – tai yra ateitis. Dirbu sėkmingoje skaitmeninėje agentūroje. Taigi mano kelias toks: meilė, darbas, žmonės, pažintys ir aistra technologijoms.
Mentorė Giedrė: Mokiausi mokykloje, kurioje buvo sustiprintos technologijos. Lankiau įdomius būrelius, tačiau niekada negalvojau, kad studijuosiu informatiką. Norėjau studijuoti mediciną, tačiau perkalbėjo pusbrolis. Atsitiko taip, kad pasirinkau informatiką. Kai reikėjo rinktis informatikos specializaciją, pasirinkau medicinos informatiką. Tyrinėjau smegenis. Mano moksliniai darbai buvo susiję su atminties programavimu. 7-8 metus dirbau mokslinėje veikloje. Kai gimė vaikai, nebegalėjau važinėti po pasaulį, perėjau į verslo įmonę. Ten dirbau tipišką programavimo darbą, kai reikia kažką atrasti, kažką apjungti. Bet man pradėjo trūkti prasmės sau ir visuomenei. Išėjusi iš verslo, iškart pradėjau dirbti informatikos mokytoja. Mokiau pačius mažiausius - priešmokyklinukus. Šiandien esu tikra informatikos mokytoja, siekianti kvalifikacijos.
Samanta: Kokia jūsų dienotvarkė?
Mentorė Ugnė: Diena labai įvairi: nuo labai sustyguotos, iš vakaro suplanuotos, iki tokios, kai paskutinę minutę viskas keičiasi. Mes esame savotiški gaisrų gesintojai, jei kam bėda, privalome padėti. Tas ir sukelia didžiausią sumaištį. Rutinos nėra, o jeigu kartais ir būna, tai ji nenuobodi. Darbo valandos - nuo 8 iki 12 valandų per parą.
Mentorė Giedrė: Nuo rugsėjo mėnesio dėstau dvejose mokyklose informatiką. Dirbu labai intensyviai, nes dar ir studijuoju, kad gaučiau mokytojo kvalifikacijos laipsnį. Vienai pamokai ruošiuosi keturias valandas, bet pamokoje nedirbu nieko, esu tik mokinio pagalbininkė. Aš įtraukiu vaikus ir jie kuo puikiausiai atlieka visus veiksmus.
Samanta: Ar tenka pakeliauti po pasaulį?
Mentorė Ugnė: Keliauti po pasaulį nėra laiko, tačiau dirbau įvairiose pasaulio šalyse. Dar tik trys savaitės, kaip esu Lietuvoje, prieš tai gyvenau ir dirbau Londone. Dirbau ir su Vokietijos, Ispanijos įmonėmis. Nors ir nekeliauji, tačiau skirtingų šalių kultūras pastebi.
Samanta: Koks Jūsų įspūdis iš užsiėmimo su mūsų mokiniais?
Mentorė Ugnė: Nuostabi mokykla. Mažai vaikų, todėl jaučiasi bendravimas. Labai sužavėjo mažiukai, nes labai nuoširdūs. Kažkas atėjo, apsikabino. Tai labai faina! Labai smagu matyti čia sėdinčius vaikus ir diskutuojančiais kartu su suaugusiais tomis pačiomis temomis. Visi susijungę į bendrą veiklą.
Mentorė Giedrė: Miesto mokyklų aplinka kitokia. Aš dirbu su trim šimtais vaikų. Jie gerai žino, ką daryti, kur eiti, jie turi labai gerą planą. O kaimo vaikams reikės į miestą išvažiuoti, kažką pasiekti. Ir jie tam labai ruošiasi, iš karto matyti. Degančios akys, entuziazmas - negali nežavėti. Mokyklą matau, kaip šviesos centrą.
Samanta: Ką patartumėte, ko palinkėtumėte mūsų mokyklos mokiniams?
Mentorė Ugnė: Labai smagu, kad jūs turite mokytojų, kurie ieško, siekia duoti jums kuo daugiau žinių. Programų yra labai daug ir įvairių. Išnaudokite tas galimybes. Gyvenimo sėkmėje net 95 procentai yra tavo reakcijos į patį gyvenimą. Jūs kuriate savo reakcijas: savo požiūrius, įkvėpimus. Kiek istorijoje yra buvę stiprių išradimų, visus lydėjo vienybė, draugiškumas, palaikymas, nuoširdumas. O jūs tą turite ir puoselėkite!
Mentorė Giedrė: Tobulėkite dar labiau. Plėskite savo akiratį, supraskite kultūrų įvairovę. Įsisąmoninkite, kad nėra vienos tiesos. Yra daug tiesų. Kiekviena tiesa yra labai svarbi. Tolerancijos, meilės!
Mentorė Ugnė: Papildysiu Giedrės teiginį, kad nėra vienos tiesos. Buvo tokia situacija. Kartą sėdėjome prie stalo, mano draugė iš Vokietijos ir draugas iš Australijos. Jie karštai susiginčijo, kuris mėnuo yra vasaros, o kuris - žiemos. Australijoje – karščiausias mėnuo yra gruodis, o Vokietijoje – žinoma, kad ne gruodis. O aš sėdėjau, klausiausi ir supratau, kad abu jie teisūs. Dažnai reikia leisti sau patikėti, kad, galbūt, tikrai kiti yra teisūs.
Samanta: Ačiū už įdomų pokalbį! Sėkmės Jums!