INTERVIU SU VAIKŲ RAŠYTOJU PAULIUMI JUODIŠIUMI
Kovo 13 d. vaikiškų knygų kūrėjas Paulius Juodišius organizavo kūrybines dirbtuves Alizavos pagrindinės mokyklos 1-5 klasių mokiniams. Kartu su vaikais kūrė fantastinį pasakojimą, gamino jo personažus, vaidino, dainavo, grojo.
Rusnė pakalbino svečią.
Rusnė: Esate elektronikos amžiaus vaikų rašytojas. Papasakokite, kuo jūsų rašomos pasakos skiriasi nuo tų, kurias pats skaitėte vaikystėje?
Paulius Juodišius: Mane labai erzindavo visokie pamokymai: kad reikia plauti kojas prieš miegą, kad reikia gerai mokytis. Visose pasakose būdavo kažkokia mintis, kuri būtinai turėdavo tave paauklėti. Gal kai kam tas ir patinka, bet man nelabai. Aš stengiuosi to nedaryti. Rašau taip, kad man pačiam patiktų.
Rusnė: Ką reiškia „Pasakų kūrimo virtuvėlė“ Jūsų internetinėje svetainėje bumbam.weebly.com?
Paulius Juodišius: Susiduriu su bendra nuostata, kur benuvažiuočiau, visi sako vieną ir tą patį: „Mes nemokam!“. Sako, net nepabandę. Kaip ir daugelį darbų, jeigu juos suskaldysi į mažus gabalėlius, bus nesunku. Taip ir su pasakomis. Iš pradžių sugalvojame veikėją, tada sugalvojame jam vardą, sugalvojame, kiek metų jam yra. Ir žmogus nė nepajunta, kaip kažką sukūrė. Tą „Pasakų kūrimo virtuvėlę“ ir padariau su ta mintimi, kad žmonės pamatytų, kad kažką sukurti nauja yra visai nesudėtinga. Imti ir naudoti jau sukurtą yra žymiai lengviau, bet tada nėra jokio malonumo.
Rusnė: Pasakykite, iš kur semiatės fantazijos, kaip nepritrūkstate idėjų, kas jūsų įkvėpimo šaltinis?
Paulius Juodišius: Tiesiog yra labai smagu kažką naujo daryti. Aš manau, kad yra mitas, jog žmogus apdovanotas kažkokiais talentais, kad turi laukti įkvėpimo. Visi turime, daugiau ar mažiau, savybių kažkokiai veiklai. Pavyzdžiui, šokinėti nuo tramplyno, groti ar kurti istorijas. Ir jeigu toje srityje kasdien įdėsi savo darbo, tai po kokių trijų metų tai atliksi labai gerai. Reikia pradėti darbą ir jį baigti, o ne laukti kokio tai įkvėpimo. Štai tu - žurnalistė, juk nesakai, kad palauksiu įkvėpimo ir tik tada klausinėsiu. Kuo daugiau šneki, kuo daugiau rašai, tuo lengviau tau tai sekasi. Santechnikų niekas neklausia, kada jiems ateina įkvėpimas. Žmonės dirba savo darbą, nors ir čia sugalvoja puikių idėjų. Pavyzdžiui, kaip vamzdyną apriesti aplink sieną, kad jo nesimatytų ir kad nekliudytų elektros laidams. Tai irgi - kūryba. Kūryba yra kiekviename darbe. Tu esi kūrybiškas arba nesi. Taip negali būti, kad kai rašau pasaką esu kūrybiškas, o kai obliuoju lentą- jau ne kūrybiškas.
Rusnė: Ką mėgote veikti mokykloje? Ar anksti pradėjote piešti, rašyti?
Paulius Juodišius: Mokykloje aš visą laiką piešiau ir man už tai kliūdavo. Vietoj to, kad mokyčiausi, aš paišydavau visokius komiksus. Aš nežinojau, kur juos panaudosiu. Tuo metu tai buvo didžiausias kliuvinys. Aš šiandien daug ir garsiai šneku, mokykloje aš darydavau tą patį. Tos savybės, kurios man šiandien padeda, mokykloje man trukdydavo, nes ten jos tiesiog netikdavo. Vienoje situacijoje žmogaus savybės yra trūkumas, kitose – pliusas. Reikia surasti erdvę, kur tas savybes panaudoti.
Rusnė: Tradiciškai visų svečių prašome patarimų, palinkėjimų šiandieniniams mokiniams.
Paulius Juodišius: Palinkėčiau kurti, kuo daugiau kurti. Kuo daugiau savo, kad ir netobulo, kad ir nevykusio, bet savo. Labai daug žmonių tiesiog atkartoja. Neatkartoti, bet kurti reikia.
Rusnė: Nuoširdžiai ačiū už interviu. Linkime, kad Jūsų kūrybine ugnele užsidegtų labai daug jaunų žmonių.
Paulius Juodišius: Nereikia deginti žmonių!
Akimirkos iš kūrybinių dirbtuvių čia.