EVELINOS IR GABIJOS INTERVIU SU SVEČIAIS, IRINA BIELIENE IR DIMITRIJUMI ČERNOVU

Evelina: Pamokoje pasakojote apie legendinį daktarą Janušą Korčaką, gyvenusį ir dirbusį dėl vaikų ir į mirtį išėjusį kartu su vaikais. Esate „Daktaro Janušo Korčako centro“ vadovė. Kaip šis centras įsikūrė Lietuvoje?
Irina: Kai mokiausi devintoje klasėje kartą tėvelis grįžęs iš darbo parnešė mažą lyg maldaknygę knygutę. Ji vadinosi „Kaip mylėti vaiką“, o autorius – Janušas Korčakas. Janušas Korčakas gerai buvo žinomas visoje Europoje, žinojo jį ir Lietuvos inteligentai, ir kaip stiprų gydytoją ir kaip nuostabų pedagogą. 1930 m gruodžio 9 d. Vilniuje žydų studentams jis skaitė paskaitą „Apie auklėjimą ir gydymą, apie bendravimą su vaiku“. Mes tiesiog negalėjome neįsteigti tokio centro. Analogiški centrai yra Varšuvoje, Stokholme, Vašingtone. Šių centrų tikslas - plačiai populiarinti  įžymaus gydytojo, pedagogo humanisto Janušo Korčako veiklą bei kūrybinį palikimą.
Gabija: Kokią kitą veiklą vykdo šis centras?
Irina: Daktaro Janušo Korčako centras dar įgyvendina programą „Gydytojai litvakai, pakartoję Janušo Korčako žygdarbį Lietuvoje“. Ir jūsų labai prašome, pasidomėkite Kupiškio krašto gydytojų istorija, gal kažkas irgi nuėjo į Kauno getą. Būtume labai dėkingi.
Mūsų centre dirba labai daug gabių išsilavinusių žmonių ir mes teikiame intelektualinę, informacinę labdarą.
2020 metais Daktaro Janušo Korčako centro pastangų dėka Lietuvos mokiniai iš įvairių kampelių prisijungė prie pasaulinio projekto „Corona Multimedia Showcase“. Šis projektas leido praturtinti vaikų laisvalaikį karantino metu, susirasti draugų kitose, net ir egzotiškose, pasaulio šalyse bei tapti puikiais Lietuvos ambasadoriais. Geriausi Lietuvos mokinių darbai buvo įtraukti į 9-ąją UNESCO vadovaujamos raštingumo žiniasklaidos savaitės šventę. Projekte dalyvavo 45 šalys. Labai gražiai pasirodėte ir jūs, Alizavos pagrindinės mokyklos mokiniai.
Centro žmonės nuolat tvarko paminklą „Geto vaikai“ Sudervės žydų kapinėse bei teritoriją prie jo.
Dar įgyvendiname projektą „Aš šalia“. Virtualus gydomosios pedagogikos kabinetas nemokamai konsultuoja šeimas, auginančias neįgalius vaikus.
Evelina: Papasakokite apie Holokaustą. Šiandien mums sunku įsivaizduoti, kad palyginus neseniai (prieš 78 metus) tūkstančių tūkstančiai niekuo nekaltų žmonių, vien dėlto, kad jie žydų tautybės, buvo sudeginti. Našlaičiais likę vaikai sugrūsti į mirtininkų stovyklas arba nužudyti dujinėse kamerose. Gaila, bet per istorijos pamokas mūsų bendraamžiams tai praslysta pro ausis.
Dimitrijus: Prie kavos puodelio tiesiog neįmanoma kalbėti apie tokius dalykus. Mano senelis iš geto kažkaip išėjo gyvas, o jo brolį sušaudė. Izraelyje yra muziejus. Iš jo išėjau drebėdamas. Ten tamsu, tik mažytės lemputės, lyg žvaigždės danguje, spingsi. Balsas garsiai skaito vardus ir pavardes žuvusių žydų. Be perstojo, kiaurą parą, savaitę ar dvi. Po to vėl iš naujo. ....
Irina: Apie tai labai sunku kalbėti. Tačiau reikia, kad žmonės neužmirštų, kad atminimo vietos būtų tvarkomos, kad apsivalytų siela. Reikia kalbėti dar ir dėlto, kad neliktų antisemitizmo. Jūs lietuviai, mes – Lietuvos žydai, tačiau mes visi labai mylime Lietuvą ir norime čia laimingai gyventi.
Gabija: Ar daug Lietuvos mokyklų aplankėte? Kokie įspūdžiai mūsų mokykloje?
Irina: Buvome Suvalkijoje labai aukšto lygio mokykloje. Jūsų mokykla irgi labai įspūdinga. Kultūringi ir žingeidūs mokiniai. Malonūs mokytojai, nuostabi pavaduotoja. Labai gražiai priėmėte mus. Kviečiame ir jus atvykti į Vilnių. Kiekvienais metais organizuojame Janušo Korčako šachmatų turnyrą įvairių tautybių vaikams iš įvairiausių Lietuvos kampelių.
Evelina: Nuoširdžiai ačiū už interviu. Linkime Jums stiprybės įgyvendinant gražius projektus.
Irina: Labai Jūsų prašome, papasakokite kitiems savo draugams tai ką išgirdote apie daktarą Janušą Korčaką, tapkite šios didžios asmenybės ambasadoriais.