APIE ŽURNALISTINĘ FOTOGRAFIJĄ

„Šratinuko“ kūrybinė grupė dalyvavo spalio 21 d. Kupiškio kultūros centre vykusiame parodos „Lietuvos spaudos fotografija 2018“ atidaryme. Tai geriausios šalies fotografų sustabdytos akimirkos, kurias įvertino tarptautinė komisija. Apie parodą, apie Lietuvos spaudos fotografijos klubo tikslus ir uždavinius pasakojo klubo prezidentas Jonas Staselis.

Interviu su Lietuvos spaudos fotografijos klubo prezidentu Jonu Staseliu

Aurita: Kai fotografuoji renginį, turi padaryti greitai ir daug nuotraukų, užfiksuoti viską, kas tuomet vyksta? Kaip tame greityje išgauti kokybę?

Fotografas Jonas: Ta kokybė labai dažnai ateina su patirtimi ir su pajautimu. Vienas iš pagrindinių žurnalisto profesinių įgūdžių – nuspėti, kas, kur ir kaip vyks. Turi jausti, stebėti ir žinoti kontekstą. Šiandieninio jaunimo problema, kad jie nesistengia gaišti laiko gilintis į kontekstą. Dirbdamas fotografu „Lietuvos ryto“ dienraštyje aš kiekvieną dieną peržiūrėdavau pagrindines naujienas. Tai svarbu, nes nežinau, kur turėsiu fotografuoti. Privalau žinoti visus pagrindinius asmenis bei procesus. Prisimenu, kaip teko fotografuoti Seime vykstančias diskusijas. Iš karto susižinojau, kas, svarstant tą klausimą, yra pozicijoje, kas - opozicijoje, kurie pagrindiniai asmenys. Gal keturias valandas laukiau ir sulaukiau kadro, kai du žmonės kibo vienas kitam į atlapus scenos vidury. Fotografas negali būti tiktai stebėtojas. Reikia analizuoti, ką tu fotografuoji ir tada suvoksi, kaip tinkamai perteikti.

Rusnė: Aprašytame renginyje kiekvienas nori pamatyti save ir todėl į savo laikraštuką keliame labai daug nuotraukų. Ar tai gerai, ar nelabai?

Fotografas Jonas: Fotografuodami visi mes fotografuojame save. Vienas – medžius, kitas – žmones, nuotaikas, pasirinkdami tam tikrus objektus, tam tikras gamtos situacijas. Žurnalistinėje fotografijoje fotografas turi atsiriboti ir fotografuoti įvykį, bet natūralu, kad mes patys norime būti pamatyti, užfiksuoti. Net ir garsieji tapytojai tapė autoportretus. Vienas dailininkas atidarinėjant jo parodą dailės galerijoje sakė: „Aš kai pradedu tapyti, suprantu, kad tapau save.“ Mūsų noras būti matomu yra žmogiškas.

Jums reikėtų žiūrėti į kontekstą. Kažkokiu būdu informuoti skaitytoją, kad čia jie pamatys didelę galeriją. Kad žmonės žinotų, kad tai nebus kelios nuotraukos, o didelis jų kaleidoskopas.

Aurita: Koks turėtų būti fotografo bendravimas su žmonėmis?

Fotografas Jonas: Fotografas turi būti nuoširdus ir atviras. Žmogus, kurį tu fotografuoji turi tave matyti ir jausti. Tu neturi įtakoti, kad jis tau pozuotų. Fotografas neturi fotografuoti paslapčia. Tarp fotografų vyrauja posakis: „Jeigu nepavyko fotografija, tai tu nebuvai pakankamai arti“. Tą artumą suprantame dviem prasmėmis: fiziškai ir empatiškai situacijai, kurią fotografuoji. Jeigu žmogus nebijo fotografo, tai fotografija bus natūrali ir graži. Fotografams aš patariu nusišypsoti, nes žmonės, kuriuos fotografuoji, nemato tavo veido, mato tik lūpas. Ir kai žmonės pamatys tavo šypseną, supras, kad tu jiems nieko blogo nelinki.

Rusnė: Kodėl pasisakote prieš retušuotas nuotraukas?

Fotografas Jonas: Jūs savo gyvenime, turbūt, norėtumėte, kad jus suptų tikri, o ne retušuoti žmonės. Žurnalistinė fotografija kalba apie mūsų gyvenimą, tai kodėl mes kitiems žmonėms turėtume pasakoti tai, ko nėra. Per retušavimus ir netikrumus pateikiamas iškreiptas vaizdas, todėl ir atsisakoma retušavimo. Papasakosiu faktą. Viename muziejuje buvo nufotografuotas kažkokio žymaus veikėjo kabinetas. Fotografui nepatiko ant spintos pastatytas daiktas. Jam tai netiko kompoziciškai ir jis tą daiktą nukėlė nuo spintos. Leidėjo jis apie tai neinformavo. Kai fotografija buvo publikuota, buvo pareikšti kaltinimai, kad fotografija neatitinka tikrovės. Tada leidėjas turėjo atsiprašyti skaitytojų dėl tos netikros nuotraukos. O fotografas buvo nusiųstas iš naujo nufotografuoti tą kabinetą su tuo buvusiu daiktu ant spintos. Leidėjas pripažino klaidą ir ją ištaisė.

Aurita ir Rusnė: Ačiū už vertingus ir įdomius patarimus!

Svečias pademonstravo labai įdomių užsienio ir Lietuvos fotografų padarytų fotopasakojimų.