PENKTOKŲ KRIKŠTYNOS
Spalio 18 dieną į penktokų klasę pasibeldę dešimtos klasės mokiniai pareiškė, kad turi teisę juos pakrikštyti. Teisė toji pareina iš mokyklos tradicijų, kurias turi mokytojai ir mokiniai savo atmintyje. Išrikiavę penktokėlius, liepė šiems išsižioti ir užsimerkti. Kiekvienam davė po raminančią piliulę, kad krikštynų metu neimtų raudoti. „Būtinai sučiulpiate ir nebandote išspjauti!“ gavo grėsmingą Deimanto įspėjimą. Tada Samanta ir Aurelijus papuošė visus balionėliais, pririšdami kiekvienam jį prie kairės kojos. O Elada kiekvieno žandukus išdažė specialiu penktoko antspaudu. „Nusiauti dešinės kojos batą ir palikti jį klasėje!“- toliau komandavo Deimantas.
Pirmoji kliūtis laukė koridoriuje. Vidury jo – pastatyta kėdė. Kiekvienas turėjo pro ją pralįsti nesusprogdindamas savo balionėlio. Paskui laukė virvės kilpos. Reikėjo tomis kilpomis prašoliuoti. Sudėtingiausia, žinoma, buvo auklėtojai Svetlanai, kurios sijonas nebuvo labai platus.
Sporto salėje laukė kūno tvirtumo ir lankstumo išbandymo užduotys. Tuo pačiu buvo išbandoma ir klasės draugiškumas, susiklausymas, vienybė. Susikibus už rankų, pristatomu žingsneliu reikėjo pereiti gana ilgą gimnastikos suolelį. Bent vienam nukėlus koją ant žemės, teko grįžti ir pradėti viską iš pradžių. Sumanios auklėtojos dėka su šia užduotimi buvo susidorota gana sėkmingai. Tada buvo tikrinamas kiekvieno proto miklumas. Nojus turėjo išvardinti šalių sostines, auklėtoja Svetlana stovėdama ant vienos kojos suskaičiuoti iki dešimt ir atgal. Ronaldas pasakyti savo vardą atžagariai. Kamilė įminti painią mįslę. Matas pasakyti, kiek abėcėlė turi raidžių ir t.t. Buvo patikrintas ir estetinis penktokų išprusimas. Kiekvienas gavo po puodelį spragintų kukurūzų, kuriuos privalėjo suvalgyti su šaukšteliu neprišiukšlindami aplinkos. Davė gėrimo, nuo kurio raukėsi kiekvienas. Sudėtingą užduotį turėjo atlikti klasės auklėtoja. Jai reikėjo atpažinti auklėtinio rankytę, o pats žmogutis slėpėsi už plačių dešimtokų nugarų.
Galiausiai, pridėję rankas prie širdies, penktokai garsiai prisiekė, kad visur ir visada klausys savo auklėtojos, nelakstys per pertraukas, kaip kvailiukai, mokysis iš visų jėgų ir bus mandagūs. „Jeigu priesaikos nevykdysiu, tegul auklėtoja liepia man išplauti mokyklos koridorius“.
Krikštotėveliai dešimtokai pasveikino penktokus, sėkmingai įveikusius visus išbandymus, klasės auklėtojai padovanojo didelį saldainį, o kiekvienam mokiniui įteikė po džiovintą vaisių.
Beliko tik paskutinė užduotis - susirasti savo batą.