LAIŠKAI IŠ AMERIKOS
Švęsdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį išsiuntėme 100 laiškų užsienio lietuvaičiams. Labai džiaugiamės sulaukę atsakymo.„Siunčiame jums saulę iš jau pavasario sulaukusios Atlantos!“ – atskrido laiškas iš Amerikos, Džordžijos valstijos Atlantos lituanistinės mokyklos .
„Aš esu Virginija, Atlantos lituanistinės mokyklos „Saulė“ direktorė.‹...› Amerikoje gyvenu jau šešiolika metų. Namų ilgesys, noras perduoti savo vaikams lietuvių kalbą ir tradicijas atvedė mane į Atlantos lietuvių bendruomenės valdybą ir lituanistinę mokyklą. ‹...› Džiaugiuosi, kad kiekvienais metais, lituanistinė mokykla auga, prisijungia vis naujų vaikų, o vyresnieji (5-6 kl. mokiniai), vis dar pasilieka mokykloje. ‹...› Mokykloje vaikai mokosi lietuvių kalbos, gramatikos, istorijos. Darome daug tautodailės darbelių, kurių eigoje supažindiname vaikus su Lietuva, jos istorija, ypatingomis datomis. ‹...› Taip pat dalyvaujame įvairiuose konkursuose ir projektuose ir kartais laimime prizines vietas. ‹...› Drąsiai galiu atsakyti, kad apie Lietuvą tikrai dažnai galvojame. Lietuvybė, jos išsaugojimas ir perdavimas vaikams tampa vis svarbesnis Atlantos lietuvių kasdienybėje. Mes mokome vaikus Lietuvos himno, nuo mažų dienų vaikai atpažįsta trispalvės spalvas. Labai dažnai vaikai skrenda atostogų pas senelius į Lietuvą. ‹...›“ * Algirdas, lietuvis. „Mano sprendimas palikti Lietuvą, turbūt buvo vienas sunkiausių sprendimų. Palikti tai, ką žinai ( tėvus, draugus, gatves, ąžuolus ir t.t.) ir žengti į nežinomybę, gali prilygti Armstrongo žingsniui mėnulyje... Nesureikšminant to, gyvenimą reikia pragyventi drąsiai. Tik tame jo vertė. Su šio amžiaus komunikacijom ir greitaeigiais lėktuvais – pasaulis jau (!) yra mažas. ‹...› Daugelis iš mūsų, net gyvendami svetur, aktyviai domimės lietuviška kasdienybe. Mes puikiai žinom Lietuvos džiaugsmus, problemas ir lūkesčius. Turiu pasakyt, kad net tokia pirmaujanti šalis kaip Amerika turi savo problemų. Pasakų šalys egzistuoja tik pasakose... ‹...›“ * Teta Laura. „Žodžiu, aš čia, kada, sugalvojau į savo telefono grojaraštį įsirašyti Lietuvos himną, kad važiuojant mašina galėčiau vaikams užleisti ir praktikuotis kartu giedoti, bet kaskart jau ties pirmu posmu pradedu žliumbti. Ir, po velnių, nežinau kaip paaiškinti 3 ir 5 metų berniokams, kad manęs niekas nenuskriaudė, ir aš žliumbiu iš ilgesio, pasididžiavimo ir savotiško džiaugsmo. ‹...› Didžiuokis, kad esi lietuvis, svajok, įsiklausyk, ką tau sako tėvai ir, šiukštu, nerūkyk!“ * Dorian „Aš esu penktokas. Gyvenu Amerikoje, Atlantoje, Džordžijos valstijoje ir lankau „Saulės“ mokyklą. Mes mokomės lietuvių kalbos, istorijos ir dailės. Aš didžiuojuosi, kad esu lietuvis ir kalbu lietuviškai. ‹...›“