„Šratinuko“ žurnalistės kalbina geriausius Lietuvos vaikų ir paauglių knygų kūrėjus

Interviu su gražiausios metų vaikų knygos iliustruotoja Ieva Gvazdaityte

Domicelės Tarabildienės premija už gražiausią metų knygą skirta Ievai Gvazdaitytei už iliustracijas Mariaus Marcinkevičiaus knygai „Ilgi eilėraščiai trumpiems“ (leidykla „Misteris Pinkmanas“) – už laisvę, puslapiuose besiskleidžiančią pozityvią energiją, piešinio faktūros išsaugojimą, jautrų monumentalumą, visų elementų darną ir vaikystės linijas.

Puikiai sueiliuoti lengvi ir žaismingi Mariaus Marcinkevičiaus eilėraščiai demonstruoja literatūrinį skonį, o Jūsų sukurtos vaikiškos iliustracijos traukte traukia stverti knygelę skaityti skaityti... Kaip kilo būtent tokia idėja vaikiškų eilėraštukų knygelės  iliustracijoms?

Eilėraščiai labai smagūs, todėl buvo labai smagu piešti. O kad knygą smagu būtų laikyti rankose labai pasistengė knygos leidėja ir dailininkė Lina, išrinkusi būtent tokį susegimą, tokio storio popierių ir būtent tokį geltoną atspalvį (iš bent kelių dešimčių geltonų). Kadangi tai mano pirma iliustruota knyga, procesas irgi buvo gana naujas ir kartais šiek tiek painus (kaip knygą teisingai paruošti spaudai). Iliustracijas norėjosi sukurti tokias, kad papildytų eilėraščius – gyvas, netobulas ir šiek tiek juokingas.

Kur Jūsų šaknys?  Kas lavino Jūsų meninį skonį? Ar mokėtės dailės kokioje nors mokykloje?

Išdygau Suvalkijoje, vaikystėje ir paauglystėje mokiausi miesto meno mokykloje, paskui ir toliau paišiau, kol kažkaip ir prisipaišiau iki dabar. Vaikystėje daug skaičiau, todėl visada atkreipdavau dėmesį į knygų iliustracijas. Viena labiausiai įsiminusių knygų – senokai išleista, bet daugelio namuose turėta Gyvasis Vanduo su mistiškomis, beveik gotiškomis iliustracijomis (rekomenduoju kada nors pavartyti). Vėliau atradau komiksų kultūrą, kuri be populiarių superherojų komiksų turi ir begales savitą piešimo ir pasakojimo stilių turinčių kūrėjų.

Ar sunku iliustruoti knygą? Kaip gimsta Jūsų piešiniai? Su kokiomis mintimis, su kokiomis emocijomis piešiate?

Sunkoka atsakyti, kiekvienas kuria savaip, nepastebėjau aiškios formulės, kurią naudočiau. Kartais gera idėja ateina siurbliuojant arba prieš užmiegant ir  ją būtinai reikia užsirašyti, kad nepabėgtų. Kartais, kai reikia ką nors nupiešti skubiai, nesipiešia visiškai, o kartais kai turėtum užsiimti kitais skubiais darbais, piešiasi tiesiog puikiai. 

Jūsų išpuošta Mariaus Marcinkevičiaus knyga „Ilgi eilėraščiai trumpiems“ jau pradėjo sėkmingą ir tarptautinę karjerą -  pateko į Tarptautinės Bolonijos knygų mugės parodą. Ar džiugina, o gal gąsdina aukšti pasiekimai? Su kokiais projektais dabar dirbate?

Labai smagu, kad knyga buvo pastebėta. Gerokai anksčiau, kai pirmą kartą lankiausi Bolonijos knygų mugėje ir net išsižiojus varčiau nuostabių lietuvių ir užsienio autorių iliustruotas knygas, negalvojau, kad ir mano iliustracijos kažkada taip pat bus ten vartomos. Manau, kad man labai pasisekė dėl Mariaus ir Linos komandos. Šiuo metu nekantrauju pamatyti, kokie projektai laukia ateityje.

Kokia Jūsų karščiausia svajonė?

Visada norėjau išmokti stovėti ant rankų, turbūt reikėtų pradėti mokytis :)

Miela Ieva, labai džiaugiamės, kad radote laiko atsakyti į mūsų klausimus.

Neišblėstančios kūrybinės sėkmės Jums!

Raminta ir Vakarė