Šiurpios istorijos 4

Nykštukėlis

Straksėjo kartą per miškelį mažas mažas nykštukėlis. Jis neturėjo draugų ir kasdien klaidžiodavo vienas vienutėlis. Kartą išgirdo baisų lyg griūvančio didžiulio medžio garsą. Nykštukėlis strimgalviais parskrido į savo namelius. Užsisklendė dureles ir susiraitė šiltoje lovelėje. Drebėjo drebėjo, kol užsnūdo.
Miegodamas nykštukėlis girdi, kaip jam į ausį švelnus malonus balselis šnibžda: „Ruoškis nuotykiams, nykštukėlį. Rytoj, vidurnakty, atstraksėk į miškelį ir viską suprasi. “ 
Šie žodžiai buvo pakartoti lygiai tris kartus. Tą nykštukėlis labai aiškiai suprato. Visą dieną jis nerado ramybės. Nežinojo, ką pamatys, su kuo susitiks, gal teks ir susikauti.
Sutemus nykštukas vis dėlto išdrįso eiti pažiūrėti, ten , kur jam buvo prisakyta. Vos įžengus į miškelį, prieš pat jo nosį suzvimbė geltona didelė bitė. Lyg kokia fėja prabilo žmogaus balseliu: „Eik paskui mane, pašviesiu tau kelią.“ 
Nuvedusi nykštuką į miškelio vidurį, fėja-bitė pradingo. Tamsos tylą praskrodė lyg griūvančio didelio medžio garsas. Nykštukėlis priešais save išvydo didžiulį monstrą, kuris riaumodamas taikėsi jį praryti. Į pagalbą atskubėjusi bitė-fėja pastvėrė nykštuką ir bandė atitraukti nuo monstro nasrų. Tačiau nykštukėlis slyste nuslydo slidžiu monstro liežuviu gilyn. 
Dabar nykštukėlis sėdi monstro pilve ir verkia nežinodamas, kaip jam iš ten išeiti.

Rimgailė Rotkinaitė,
Kupiškio r. Alizavos pagrindinės mokyklos 8 klasės mokinė