„SAULĖTOS“ ALIZAVOS MOKYKLOS BENDRUOMENĖ DOMISI SOLIARINE TEMA

Lietuvių tautosaka yra vienas iš pagrindinių šaltinių išlaikiusių prieškrikščioniškos mitologijos motyvus. Mitologijoje užsikonservavę labai seni poetiniai vaizdai siekiantys šimtus tūkstančių metų. Pasaulinio garso archeologė, antropologė, archeomitologijos pradininkė Marija Aleksaitė-Gimbutienė, kurios sukaktį 2021 metais mini ne tik Lietuva, bet ir pasaulis, savo tyrinėjimais įrodė, kad prieš daugelį tūkstančių metų pagrindinė kuriančioji dievybė buvo moteriškos lyties (Europos priešistorė). Saulytė, Dievo dukrytė, dangaus nuotaka, nuostabi audėja, audžianti aukso gijomis – tai labai senas motyvas, paveldėtas iš indoeuropietiškos protomitologijos.
Alizaviečiai savo miestelį vadina „saulėta“ Alizava. O ką mokiniai žino apie Saulę?
Alizavos pagrindinės mokyklos mokytojai (klasių auklėtojai) pakvietė ugdytinius panagrinėti  Saulės simboliką.
Saulė, kaip svarbiausias gyvybės ir energijos šaltinis, buvo be galo svarbi žemdirbystei, todėl ją imta garbinti kaip dievybę, o mituose ir pasakose vadinti motule. Saulė – tai šviesos, gėrio, laimės, gerovės bei derlingumo simbolis.
Visų klasių mokiniai kūrė menines instaliacijas nišose. Pasirinkę greitakalbę ar dainą, patarlę ar mįslę apie Saulę, ją pavaizdavo pasirinktomis technikomis (piešiniais, karpiniais, koliažais ir kt.)
Gražiomis  soliarinėmis instaliacijomis papuošusi  erdves, mokyklos bendruomenė šiais mokslo metais toliau domėsis Saulės tema.