KNYGNEŠYSTĖS ISTORIJOS PAŽINIMAS L.S. DIDŽIULIŲ SODYBOJE
3 vasaros stovyklos „Būk akyvus ir sužinok“ diena
Apsilankę knygnešių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių sodyboje-muziejuje Anykščių rajone, Andrioniškio seniūnijoje esančiame Griežionėlių kaime pajutome ano meto gyvenimo skonį, persikėlėmė į praeitį, prisilietėme prie istorijos, sužinojome apie knygnešystę, carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos draudimo politiką.
Rankose laikėme senuosius Brazilijoje iš leistus laikraščius „ Mūsų Lietuva“, garsiai skaitėme posmus, kurie skambėjo anuomet lietuviškai ten, kur nebuvo Lietuvos.
Muziejaus darbuotojai papasakojo apie Didžiulius, ragavusius mokslo, užauginusius gausią šeimą, bendravusius su daug šviesių to meto Lietuvos žmonių. Stanislovas Didžiulis - žymus knygnešys, bibliotekininkas, tautosakos rinkėjas, nelegalios literatūros platintojas. Liudvika Didžiulienė – pirmoji rašytoja moteris.
Įdomu buvo atlikti mums paruoštas praktines užduotis, iš arti pamatyti ir išgirsti apie knygnešystės istoriją, sužinoti, kaip ir kodėl carinės Rusijos priespaudos metais reikėjo slėpti knygas, pamatyti išlikusią knygų slėptuvę, visa tai atrandant per žaidimą. Turėjome galimybę įsijausti į žandarų vaidmenį ir užėjus į L. ir S. Didžiulių trobą ieškoti, kur yra slepiamos knygos, pajausti knygnešio profesijos subtilybes ir tą nerimą, kurį anuomet jautė knygnešiai, platindami, saugodami knygas. Sudėtinga buvo surasti knygų slėptuvę. Varstėme stalčius, net krosnyje knygų ieškojome. O knygos buvo paslėptos slėptuvėje, kurią maskuoja senovinė trijų dalių spinta. Sužinojome, kad tai vienintelė, išlikusi Lietuvoje, draudžiamų knygų slėptuvė! Tais laikais į namus užėję žandarai spintą atidarę rasdavo lašinių ir samagono. O įėjimas į knygų slėptuvę buvo už spintos tarpsienyje. Kruopščiai slepiamą spaudą galima buvo rasti tik atitraukus viduriniąją spintos dalį. Tačiau žandarams pravėrus spintos duris ir radus naminukės su užkanda, atitraukti pačią spintą mintis jau nebekildavo.
Sužinojome apie žandarų bausmes už draudžiamų knygų skaitymą. Be piniginių baudų, dar klupdydavo ant žirnių, arklio pavalkus užmaudavo, vyžą ant kaklo kabindavo, ausį nusukdavo.
Kaip seniau daraktorių mokyklose, paėmę į rankas tikrą žąsies plunksną, išbandėme dailyraščio meną. Dėliojome posmo apie knygnešius dėlionę.
Comentarios