Jaudinantis susitikimas su viešnia iš Ukrainos, Katerina Michalicina

Vasario 24 dieną, šeštadienį, Vilniaus Knygų mugėje Jaunųjų skaitytojų scenoje leidyklos

„Žalias kalnas“ darbuotojai pakvietė į pokalbį su poete, rašytoja, savanore Katerina Michalicina, atvykusia iš Lvivo miesto.

Kauniečių leidykla „Žalias kalnas“ išleido ukrainietės nuostabią istoriją apie sodo medžius „Kas auga sode“. Tai knyga apie tėvų sodą, apie svarainio krūmą, kuriame buvo susisukusi lizdą lakštingala. Viešnia pasakojo, kad esanti biologijos mokytoja, prosenelė labai išmaniusi apie augalus,  daug apie sodą kalbėjusi su tėčiu, o dukra nuolat pešiojusi už suknelės ir prašiusi parašyti knygą apie sodo medžius, jai ir jos draugams darželyje. Rašytoja kalbėjo, kad kai vaikai žinos kiekvieno medžio ar krūmo istoriją, jie taip paprastai jo nenulauš.

Katerina ne tik rašo. Ji yra savanorė t.y. daro labai daug gražių darbų savo šalyje šiuo sunkiu metu. Ji padeda kariams, kad šiems nieko netruktų: nei ginklų, nei maisto, nei žmogiško dėmesio. Katerina rūpinasi ir šunimis. Nuolat apšaudomame Nikopolyje yra 350 šunų prieglauda. Nuolat reikia rinkti pinigus ir maistą šių gyvūnėlių aprūpinimui.

Katerina važinėja po Charkovo srities (netoli fronto linijos) mokyklas ir skaito vaikams knygutes. Viešnia išreiškė nuoširdžią padėką lietuviams rašytojams: Mariui Burokui, Laurynui Petkui, Donatui Petrošiui, už tai, kad šie perdavė kariams dešimt automobilių.

Viešnia papasakojo ir apie kitą, labai ypatingą knygą – Volodymyr Vakulenko – K „Tėčio knyga“. Volodymyras Vakulenko (1972-2022) – ukrainiečių poetas, vaikų rašytojas, žurnalistas, vertėjas. 2022 m. nužudytas Ukrainą užpuolusios rusų armijos. Okupantai įsiveržė į jo namus Kapitolivkos kaime prie Iziumo ir išsivedė kartu su keturiolikmečiu sūnumi Vitaliku. Tąkart  juos paleido, o paskui vėl suimtas Volodymyras į namus jau nebesugrįžo.

Volodymyras rašė dienoraštį apie okupantų kasdieninius žiaurius nusikaltimus. Tą dienoraštį paskutinę dieną prieš suėmimą dar spėjo pakasti tėvo sode po obelim. Išvadavus Iziumą, draugai ieškojo jo kūno. Poetė savanorė Viktorija Melina padėjo jo tėvui atkasti Volodymyro dienoraštį. Deja, šią vasarą nuo raketos skeveldros žuvo ir Viktorija, Volodymyro gimimo dieną.

Viešnia pasakojo, kaip svarbu užrašyti tas karo istorijas, kaip svarbu užrašyti fronto karių kuriamas eiles. Eilės užkabina dar giliau. Knygos turi pasakoti, kad daugiau tokių baisumų nenutiktų.

Viešnia dėkojo visiems, kurie verčia ukrainiečių karių eilėraščius.

„Tėčio knygos“ eilėraščius iš ukrainiečių kalbos išvertė Daiva Čepauskaitė ir Vytas Dekšnys.

Visos lėšos surinktos parduodant Volodymyro Vakulenko K „Tėčio knygą“ bus perduotos jo šeimai.