„Blic“ interviu su naujais mokytojais

„Šratinuko“ kūrybinės grupės narės pakalbino Alizavos pagrindinėje mokykloje pradėjusius dirbti naujus fizinio lavinimo, teatro, istorijos ir anglų kalbos mokytojus. Visiems jiems pateikė tuos pačius klausimus:

1. Ar sunkus mokytojo darbas?

2. Su kokiais iššūkiais susidūrėte mūsų mokykloje ir kas sunkiausia?

3. Ar labai skiriasi šiandienos mokykla nuo tos, kurioje mokėtės jūs?

4. Kuo norėtumėte pasidžiaugti?

Fizinio lavinimo mokytoja Greta:

1. Mokytojo darbas tikrai sunkus. Visi vaikai skirtingi, su kiekvienu reikia dirbti individualiai, nes ne visada visiems viskas tinka. Mokytojo darbas yra sunkus, ne fiziškai, bet psichologiškai.

2. Nuraminti pačius vaikus, kad jie nepanikuotų. Sunku dirbti su vaikais, kurie nevaldo emocijų, ypač pykčio. Tada aš turiu prisitaikyti.

3. Skiriasi kardinaliai. Kai mokiausi, mes bijodavome mokytojui į akis pažiūrėti. Šiandien, dirbdama mokytoja, jau ir netradicinių replikų esu sulaukusi.

4. Džiaugiuosi kiekvienu pasisekusiu dalyku. Pavyzdžiui, vaikas padaro kūlverstį ir aš jau džiaugiuosi. Reikia džiaugtis smulkmenomis, kitaip bus liūdnas gyvenimas.

Teatro mokytoja Vilma:

1.Taip, sunkus. Dėl to prieš penkerius metus išėjau iš vienos mokyklos, kurioje dirbau 24 metus.

2. Mokinių gyvenime yra per daug informacijos. Ir internetas, ir socialiniai tinklai, ir pamokose mokytojų perduodamos žinios. Mokiniams sunku susikaupti.

3. Labai skiriasi. Mes buvome drausmingesni per pamokas. Mums būdavo mažiau mokomosios medžiagos, bet turėdavome labai nuosekliai atlikti. Dabar sunku išeiti programą. Reikia kuo daugiau padaryti, kuo daugiau puslapių praversti, kuo daugiau knygų perskaityti. Kai aš mokiausi mums būdavo tik po 4 pamokas, ir mes po pamokų važiuodavome namo, tai įsivaizduojat, kiek laisvo laiko turėdavome. Šiandieniniams mokiniams nepavydžiu, nes pavyzdžiui žiemą, su tamsa išvažiuoja, su tamsa grįžta.

4. Džiaugiuosi tuo, kad dirbu su mažais vaikais. Anksčiau su pradinukais nedirbau. Pirmokai ir antrokai yra tokie nuoširdūs, atbėga, apsikabina. Trečiokai, ketvirtokai jau daugiau mokytojų matę, tai jau įsidūkę.

Istorijos mokytojas Eugenijus:

1. Kiekvienas darbas yra sunkus, o mokytojo darbe reikalinga didžiulė kantrybė. Visada reikia pasiruošimo ir visą dėmesį turi skirti mokiniams.

2. Kiekviename naujame darbe, kai ateini į naują kolektyvą yra sunku, nes nepažįsti to kolektyvo. Šiuo atveju, nei mokytojų, nei mokinių. Paskui, žinoma, susipažįsti ir viskas būna gerai, bet šiuo metu yra sunku.

3. Tose mokyklose, kur aš mokiausi, mokytojas buvo didesnis autoritetas. Mokytojai buvo žymiai griežtesni. Šiandien mokytojai švelnesni. Šiandieninės mokyklos gerai aprūpintos technika, įvairiausiomis priemonėmis, kurių aš, būdamas mokinys, neturėjau. Aš nežinojau, kas yra pratybų sąsiuvinis, kas yra kompiuteris.

4. Mano nuomone Alizavos pagrindinės mokyklos mokiniai yra labai imlūs. Jeigu yra vienas kitas sunkesnis vaikas, tai laikui bėgant ir jis pasitaisys. Mes, visi mokytojai, suprantame, kad tai reikia įveikti kartu. Kiekvienas mokytojas nori, kad vaikas patirtų sėkmę. O man pats didžiausias džiaugsmas būtų, kad kiekvienas iš jūsų, daugeliui metų praėjus pasakytų: „Aš mokiausi Alizavos pagrindinėje mokykloje ir man ten buvo gerai. Aš išmokau, ko mane mokė.“

Anglų kalbos mokytoja Gitana:

1. Mokytojo darbas YPATINGAS.

2. Didžiausias iššūkis – nemotyvuoti vaikai. Reikia drausminti nedrausminguosius.

3. Šiandienos mokykla nuo mūsų laikų skiriasi LABAI-I-I.

4. Džiaugiuosi geru oru.

Ačiū, gerbiami MOKYTOJAI, už interviu.

Linkime greičiau pritapti mūsų mokykloje!

Mokytojus kalbino Vakarė, Raminta, Ineta, Skaistė, Akvilė ir Kamilė