Arklio muziejuje
Ketvirtąją stovyklos „Pažinkime žirgą“ dieną vaikai apsilankė Arklio muziejuje.
Muziejininkė paaiškinusi, kuo arklys skiriasi nuo žirgo, parodė kario žirgo eksponatų kolekciją. Mokiniai pamatė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kario ginkluotę, Žygimanto Augusto šarvus, metro ilgio ietį. Muziejaus darbuotoja pasakojo, kaip svarbu buvo valdovui turėti gerą kavaleriją. Visiems labai patiko sparnuoto husaro šarvai, kurie šnarėdami išgąsdindavo priešo arklius ir sukeldavo sumaištį. Mokiniai sužinojo apie tris kavalerijos rūšis: husarus, ulonus ir dragūnus, kuo jie skiriasi.
Kitoje salėje susipažino su miesto transportu. Muziejininkė pasakojo, kaip buvo kinkomi arkliai. Vaikai sužinojo, kodėl iš šonų transporto arkliams būdavo uždengiamos akys, o žvangučiai ant kamanų- ne tik dėl grožio, o todėl, kad arklys girdėtų pastovų garsą. Pamatė arklių traukiamą gaisrinę su rankiniais siurbliais, brezentinę gaisrininko uniformą.
Vaikai išgirdo apie pašto stotis, kurios Lietuvoje veikė iki XIX a.. Pašto karieta buvo viena iš pagrindinių transporto priemonių. Pašto stotyse būdavo keičiami arkliai. Vaikai pamatė gražųjį kajetoną (miesto taksi), arklinį tramvajų.
Muziejaus kalvėje susitiko su kalviu. Šis, įkaitinęs metalą žaizdre, demonstravo, kaip raudona geležis lengvai pasiduoda kalimui, lenkimui, sukimui. Kad žaizdras geriau degtų, naudojamos dumplės. Vaikai patys suko šimto metų senumo dumples. Kalvis parodė, kaip veikia šiuolaikinės dumplės. Papasakojo, kaip medinis ratas užtraukiamas metaline „šyna“. Parodė metalo stakles, kuriose sukamas karštas metalas. Vaikai pamatė įvairaus dydžio arklio pasagų, metalinius arklio pančius, kuriais seniau žmonės pančiodavo arklius nakčiai, kad apsaugotų nuo vagių. Narsiausieji pabandė atrakinti didžiulę kalvio darbo spyną.
Muziejininkės pamokyti visi žaidė smagius senovinius žaidimus: lenktyniavo su mediniais arkliukais, su kojūkais. Žaidė „laikrodžio“ žaidimą, ėjo kliūčių ruožą. Išbandė rankų taiklumą, mėtydami virvinius žiedus ant pakabų, lenktyniavo „žirgai ir vadeliotojai“.
Susėdę į pakinkytą vežimą, linksmai pasivažinėjo Niūronių „ūlyčia“. Drąsiausi jojo ant pabalnoto arklio.
Comentarios