BRANGIAUSIAS LOBIS

Upė – tai gelmė

„Kiekvienos upės dugne kažkas slypi – akmenys, augalai, užmiršti lobiai. Kokias istorijas atrakintų visi daiktai įmesti, įmesti į upes?“ (Monika Vaicenavičienė „Kas yra upė?“)

Alizavos pagrindinės mokyklos 4 klasės mokiniai sukūrė istoriją apie lobį Pyvesos upėje.

Vieną kartą atvažiavo šeima iš Vilniaus pavasarot gimtinėje, prie Pyvesos upės. Tėtis pasiėmė meškerę ir kartu su vaikais patraukė prie upės. Suaugusieji kalbėjo, kad anksčiau Pyvesa buvusi gilesnė ir švaresnė. Mama papasakojo vaikams, kad senelė kasdien nešdavosi skalbinius ir skalaudavo juos Pyvesos upėje.

Vaikai pamatė, kad vandenyje kažkas lyg ir suspindėjo. Iš upės tėtis ištraukė skrynią. Bet kaip ją atidaryti? Reikėjo rakto.

Netikėtą radinį parsigabeno į namus. Tėtis pritaikė raktą ir atvėrė skrynią. Joje buvo daugybė įvairiausių žmonėms reikalingų daiktų, visokių įrankių, gražių moteriškų papuošalų, žiedų ir karolių.

Senelis atpažino daiktus skrynioje ir papasakojo baisią istoriją apie tremtį. Senelio tėvai sužinoję, kad bus vežami į Sibirą, į skrynią sukišo vertingiausius daiktus, o skrynią paslėpė Pyvesos upėje. Senelis papasakojo, kokias baisias kančias kentėjo išvežti iš namų niekuo nekalti žmonės.

Paskui padalino skrynioje buvusius daiktus kiekvienam šeimos nariui. Visi džiaugėsi, gavę nepaprasto lobio dalį.