STAIGMENA ŠRATINUKUI

Smagiomis sakmėmis ant Dijokalnio visus linksminęs pasakorius iš Panevėžio Laimutis Vasilevičius atsiuntė sakmę apie Šiaurės šalių milžiną Pukėną. Skandinavijoje pasakos apie milžinus labai populiarios. Laimučiui teko svečiuotis Islandijoje, ten milžinai ir šiandien valkiojasi gatvėse.

Senis Pukenas

Seniau milžinai gyveno visur. Daugiausia jų buvo pas sėlius, skalvius ir danus. Milžinų

būdavo gerų ir blogų, bet visi jie turėjo bendrą bruožą – gerą apetitą. Kartą vienas ūkininkas iš Kolkės pusiasalio pakvietė milžiną senį Pukeną į kūmus. Tas sutiko, tik paprašė muzikantų nekviesti. Pakrikštijo vaikiuką ir sėdo baliavoti. Senis Pukenas sukirto jautį, išmaukė kūdrą su visais raugintais agurkais, išgėrė tris alaus statines, atsiraugojo baisiausiai ir paprašė dar alaus. Svečiai mato, kad bus muštynės. Visi ėmė slapstytis, kas po lova, kas už spintos. Tada paaugęs ūkininko sūnus užtempė avies kailį ant kubilo ir ėmė būgnyti. Milžinas sunerimo, ( jie labai bijo Perkūno) kad neužmuštų. „Tai gal aš jau eisiu. Nenoriu būgnininko sutikti,“ - kad lėkė milžinas į savo urvą, pakeliui medžius vartydamas.

Kitą dieną milžinas atnešė krikštasūniui maišą aukso, padėkojo už vaišes ir nukrypavo į pajūrį murmėdamas, kad muzika jam nepatiko... Milžinai būdavę labai dosnūs.