LAIŠKŲ TILTAS ALIZAVA - ATLANTA
Sveikas, tautieti!
Aš esu devintokė Rusnė. Mokausi Kupiškio r. Alizavos pagrindinėje mokykloje. Kiekvienais metais mūsų mokyklos mokiniai sudaro savo mėgstamiausių knygų penketuką. Mano sąrašo viršuje puikuojasi suomių rašytojos Emmi Itäranta knyga „Vandens skonis“, todėl apie ją norėčiau papasakoti.
Dažnai užsuku į biblioteką, kur visada pasitinka švytinti bibliotekininkė Danutė. Ieškojau įdomios knygos, lengvai skaitomos ir įtraukiančios. Ir, lyg skaitydama mano mintis, bibliotekininkė atnešė knygą „Vandens skonis“. Nereikėtų spręsti apie knygą iš jos viršelio, bet šįkart būtent dėl jo įsidėjau knygą į kuprinę. Ir nepasigailėjau...
Pirmiausia tai noriu pagirti dailininkės Gerdos Sankauskaitės nuostabias iliustracijas. Jos paslaptingos, viliojančios, daug žadančios, kviečiančios pasinerti į knygą.
Knygoje aprašomas žmonių gyvenimas ateityje. Klimato pasikeitimai, gėlo vandens stygius, naftos karų padaryta žala. Pagrindinė veikėja, arbatos meistro duktė Norija, bando sužinoti, kokia buvo praeitis ir kas lėmė tokius pasikeitimus. Artimame miestelyje gyventojai nuolat taupė vandenį, bet merginos šeima vandens stygiaus niekad nepatyrė. Sulaukusi pilnametystės iš tėčio sužinojo apie paslėptą gėlo vandens šaltinį. Su paslaptimis ateina ir problemos. Šeimą pradeda įtarinėti. Mama išvyksta iš miestelio, tėvas miršta ir Norija lieka viena. Tapusi arbatos meistre ji stengiasi padėti žmonėms ir vaikystės draugei Samiai, duodama vandens iš slaptojo šaltinio. Rizikuodama savo gyvybe užrašo slaptą informaciją apie praeitį. Už tokius „nusikaltimus“ ji buvo įkalinta savo pačios namuose. Despotiškos valdžios spaudžiama mergina pasirinko galimybę išeiti iš gyvenimo, o ne parsiduoti. Norija skausmingai suvokė, kad atmintis ir žodžio galia gali išsaugoti geresnės ateities viltį.
Ekologinės problemos yra itin aktualios mūsų gyvenime. Ką galėtume pakeisti, kad čia gyventi būtų gera mūsų vaikų vaikams? Juk ateitis gali būti panaši, kokia pavaizduota E. Itärantos knygoje. Ką tu manai apie pasaulio klimato kaitą? Kokie pokyčiai tave džiugina, o kokie liūdina?
Lietuvoje ekonominiai ir gamtiniai pokyčiai yra mažai juntami. Ypač mažuose miesteliuose, tokiuose, kaip mūsų Alizava. Čia žaliuoja miškai, važiuojant į mokyklą per kelią prabėga stirnos. Nedvokia mašinų padangomis, deginamu kuru, fabrikų dūmais. Džiaugiuosi, kad gyvenu tokiame krašte. Tikiu, kad jei teks apsilankyti Lietuvoje, tuo įsitikinsi.
Nedažnai skaitau fantastines knygas, bet ši tikrai sudomino. Linkiu ir tau ją perskaityti. Rūpinkis gamta ir ateitimi!
Su nuoširdžiais linkėjimais Rusnė!
Sveikas, užsienio lietuvaiti!
Aš esu septintokė, iš mažo Lietuvos miestelio Alizavos. Čia nelabai yra ką veikti, dėl to turiu daug laisvo laiko ir dažnai skaitau knygas. Tiesą pasakius, nesu didelė skaitymo mėgėja, lengviau pasižiūrėti filmą ar serialą per TV. Bet žinau, kad knygų skaitymas yra labai svarbu, tad stengiuosi per mėnesį perskaityti bent po vieną knygą, o tuo labiau, kad už perskaitytas knygas reikia atsiskaityti mokytojai.
O pas jus, ar reikia atsiskaitinėti už perskaitytas knygas? Jei taip, tai atsiskaitinėji už privalomas perskaityti knygas, ar skaitai tokias, kokias pats nori? Aš, pavyzdžiui, privalomų nenoriu skaityti ir man jos neįdomios. O tau labiau patinka filmai ar knygos? Ar dažnai skaitai? Gyvendamas Atlantoje, ar dažnai skaitai knygas lietuvių kalba? O lietuvių autorių? Kokia tavo mėgstamiausia knyga? Aš trumpai papasakosiu apie savo mėgstamiausią knygą. Gal sudominsiu?
Man labai patiko Vytauto Račicko „Nebaigtas dienoraštis“. Ši knyga apie mergaitę Deivę. Ji gyvena tik su mama. Kai mama susiranda naują draugą, mergaitei šis labai nepatinka ir ji pradeda maištauti. Susiranda naujų draugų ir vaikiną. Tai knyga apie paauglišką gyvenimą, mergaitės patiriamus sunkumus šeimoje, maištą, vaikinus ir t.t. Pradžioje mergaitė labai nelaiminga, jei viskas nesiseka. Po to, kai ji susiranda naujų draugų, viskas susitvarko, ji tampa laiminga, bet staiga nutinka tai, kad viskas subyra į šipulius. Bet daugiau nieko nepasakosiu, gal suintrigavo ir norėsi perskaityti šią knygą pats. Gal patiks knyga ir norėsi perskaityti daugiau šio rašytojo knygų? Lietuvoje Vytauto Račicko knygos yra labai skaitomos ir labai mokinių mėgstamos.
Lauksiu tavo laiško, Adelė
Tolimas lietuvaiti!
Mano vardas yra Auridas. Aš esu iš mažo kaimelio, kuris vadinasi Alizava. Aš mokausi septintoje klasėje. Labai norėčiau nukeliauti į Ameriką, nes ji tokia didelė ir graži šalis. Knygų skaityti nelabai mėgstu. Skaitau jas, kai reikia atsiskaityti.
Labiausiai man patiko lietuvių rašytojo Aido Jurašiaus knyga „Pypas ir jo nutikimai“. Ši knyga dalyvauja akcijoje „Metų knygos rinkimai“. Knyga man patiko, nes yra trumpa ir pilna labai įdomių nuotykių. Pypas – pagrindinis veikėjas, užsibrėžęs gyvenime tikslą – sužinoti, koks jis yra – ilgas ar pailgas. Pypas eina vingiais, sutinka Filosofą, Moralą, sprendžia Konfliktus, įsimyli. Bet labiausiai patiko, kad mes šią knygą inscenizavome per Kalėdas mokykloje. Aš buvau Filosofas!
Turiu tau keletą klausimų. Ar patinka skaityti knygas? Kodėl? Kokia kalba skaitai knygas? Ar mėgsti skaityti knygas lietuvių kalba? Ar norėtum kada nors grįžti į Lietuvą? Ar esi kada nors joje pabuvojęs?
Labai labai norėčiau, kad ir tu man parašytum laišką.
Iki greito, tolimas lietuvaiti!
Auridas
Atlantos lituanistinės mokyklos mokiniams
Sveikas, bendratauti,
aš esu Kupiškio r. Alizavos pagrindinės mokyklos 9 klasės mokinys. Rašau Jums jau antrą kartą, nežinau, ar skaitėte mano pirmąjį laišką, kurį rašiau praėjusiais metais.
Šį kartą rašau apie knygas. Man labai patiko autobiografinė Šarūno Jasiukevičiaus knyga „Laimėti neužtenka“. Lietuvoje, turbūt, nėra vietos, kurioje nežinotų ar nebūtų girdėję apie šią krepšinio legendą.
Nesigėdiju sakyti, kad tingiu ir nemėgstu skaityti knygų. Šiandien, kai technologijos tiek pažengusios, knyga praranda savo vertę ir vis mažiau jaunimo, kurie supranta, kad knyga – tai žinių šaltinis. Šiaip knygai perskaityti man reikia apie mėnesio, bet Šarūno Jasiukevičiaus knygą perskaičiau neįtikėtinai greit, nereikėjo nė savaitės. Turbūt todėl, kad krepšinis yra mano mėgstamiausias žaidimas, hobis. Manau, kad visi vaikai ir paaugliai, net ir suaugę turėtų skaityti tik sau artimas knygas. Tai ir sudaro visą įdomumą, negu skaitant priverstinę literatūrą.
Šarūnas Jasiukevičius yra sporto legenda. Tai lietuvis, kuris žaidė dviejose NBA komandose. Bet jeigu jis krepšininkas, tai nereiškia, kad jo knyga tik apie krepšinį. Šarūnas atvirai ir nuoširdžiai pasakoja apie nepavykusią santuoką, savo vaikystę. Rekomenduoju, ypač jei mėgstate atvirumą arba esate sporto fanatikas.
O kokias knygas mėgsti skaityti Tu?
Lauksiu atsakymo!
Kajus
Labas lietuvaiti!
Aš esu Elada Paslauskaitė iš devintos klasės. Noriu tau papasakoti apie šiais metais perskaitytą mėgstamiausią knygą.
Labiausiai man patiko Rūtos Šepetys knyga „Tarp pilkų debesų“. Šioje knygoje aprašomi lietuvių vargai tremtyje. Ką turėjo iškęsti mūsų proseneliai, ką valgė, kad išgyventų, kokius darbus turėjo dirbti, kad jų nenušautų sovietų policija. Ši knyga leidžia įsivaizduoti tą skausmą, kurį patyrė tremtiniai. Knygoje yra ir gražių romantinių vietų apie pagrindinių veikėjų šiltus jausmus.
Pagrindinė veikėja Lina ir jos šeima gražiai gyveno. Buvo ramus vakaras, kol nepasibeldė policija į duris. Visus įsodino į sunkvežimį, nuvežė į geležinkelio stotį. Lina labai tikėjosi, kad kartu važiuos ir tėtis, bet jo nesulaukė. Juos ištrėmė į Sibirą. Jie labai sunkiai gyveno, nes negaudavo maisto, neturėjo pastogės, šiltų drabužių... Buvo žiauru.
Pagal šią knygą jau yra sukurtas filmas. Mūsų mokyklos mokiniai ir mokytojai važiavo į Panevėžį žiūrėti šio filmo. Visi žiūrovai salėje verkė. Bet knygoje viskas smulkiau ir aiškiau aprašyta. Knygą skaityti man buvo įdomiau.
Rekomenduoju ir tau perskaityti šią knygą, kad žinotum Lietuvos istorijos dalelę.
Parašyk, apie ką Tu skaitai? Lauksiu laiško.
Elada
Sveikas lietuvaiti!
Esu devintokė. Mokausi Kupiškio r. Alizavos pagrindinėje mokykloje. Jums rašau jau nebe pirmą sykį. Tikiuosi, mano laiškai Jums patinka.
Šį kartą noriu papasakoti apie labiausiai patikusią knygą. Ne per seniausiai perskaičiau lietuvių literatūros klasiko Antano Vienuolio knygą „Iš mano atsiminimų“. Tai grožinė senoji literatūra, tokias knygas skaitau labai retai, tačiau šita patiko. Joje pasakojama apie Lietuvą prieš antrąjį Pasaulinį karą. A. Vienuolis pasakoja, kas vyko jo gyvenime, jo kasdienybėje tuo laikotarpiu. Knyga parašyta senąja kalba, nes daug žodžių sunku suprasti. Tai apsakymų rinkinys. Kiekvieno apsakymo centre - vis naujas įvykis. Kai kurie nutikimai labai juokingi, kai kurie graudūs ir reikia nubraukti ašarą. Šioje knygoje pasakojama ne tik mažo Antanėlio gyvenimas, bet ir viso kaimo. Kaip žmonės elgiasi tam tikrose situacijose. Man ši knyga patiko, kad pasakojimai tikroviški, neišgalvoti, nepagražinti. Tai savotiška Lietuvos istorija, kuri yra labai įdomi.
Tikiuosi, sudominau šiuo pasakojimu ir dabar pats imsi skaityti lietuviškas knygas arba knygas, susijusias su Lietuvos istorija.
Gerų likusių mokslų ir sudie!
Milda