PAMOKĄ VEDĖ SUPERKOMPIUTERIŲ INŽINIERIUS
Alizavos pagrindinės mokyklos informatikos mokytoja Rasa Šlekienė laimėjo Kompiuteriukų paramos fondo paraiškų konkursą. Sausio mėnesy mokyklai bus įteikta BBC Micro:bit kompiuteriukų klasės įranga. Projekto organizatoriai su mokytoja aktyviai bendradarbiaus visus 2019 metus, o gruodžio 18 d. suorganizavo BONUS pamoką, kurią pravedė savanoris Paulius iš Čikagos. Po pamokos svečią pakalbino Samanta.
Samanta: Prisistatykite „Šratinuko“ skaitytojams, kas esate, iš kur ir kokiu tikslu atvykote į mūsų mokyklą?
Paulius: Aš – Paulius Velesko. Dirbu inžinieriumi „Intel“ kompanijoje. Dirbu su superkompiuteriais. Tai daug mažų kompiuterių sujungtų į tinklą. (Superkompiuteriai naudojami, kai reikia išspręsti labai sudėtingą uždavinį. Pavyzdžiui, išbandyti naujus mašinų modelius, arba naujų vaistų veikimą.)
Esu iš Kauno, bet šiuo metu gyvenu ir dirbu Čikagoje. Į jūsų mokyklą atvažiavau pravesti integruotą matematikos ir IT pamoką. Pamokos metu su vaikais apskaičiavome skaičių Pi. Vaikams papasakojau apie superkompiuterius ir jų panaudojimą, apie skaičiaus Pi panaudojimą matematikoje. Naudodami kompiuteriukus suprogramavome žaidimą skaičiaus Pi reikšmei skaičiuoti.
Samanta: Labai norėtume, kad pasidalintumėte savo sėkmės istorija. Kaip tapote tuo, kuo esate dabar?
Paulius: Viskas prasidėjo 5 klasėje. Mokiausi Kauno Jėzuitų gimnazijoje, kurioje buvo informatikos pamokos, pradėjau programuoti, išmokė Paskalio kalbos. Buvau gan didelis tinginys, todėl, kad nereikėtų ilgai ruošti matematikos namų darbų susikūriau programą, kuri padėtų man juos daryti. Pirmąją savo programą pasirašiau per 5 valandas. Matematikos namų darbus, kuriuos turėjau ruošti apie 1 valandą, programa padarė per 10 minučių. Tą programą galėjau panaudoti tik pora kartų, gal ir neapsimokėjo, bet pajutau programavimo galią. 9 - 10 klasėse prasidėjo visokiausi programavimo projektai. Žinojau, kad būsiu inžinieriumi, nes mano senelis -inžinierius, visi mano šeimoje - inžinieriai, išskyrus mamą, kuri yra lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Reikėjo rinktis mechaniką ar elektroniką. Pasirinkau elektroniką, nes mėgstu iššūkius. Mokiausi universitete ir tuo pačiu dirbau su mikrokompiuteriais. Užsibrėžiau sau tikslą – įsidarbinti „Intel“ kompanijoje. Praėjo 3 metai ir savo tikslą pasiekiau.
Samanta: Koks Jums susidarė įspūdis apie mūsų mokyklą ir mokinius?
Paulius: Mokiniai – labai energingi. Skiriasi amžiumi. Penktokai ir šeštokai nenustebino, septintokai – normalūs. Mokykla mane priėmė kaip superherojų. Jaučiuosi labai pagerbtas. Buvo faina atvažiuoti.
Samanta: Ko palinkėtumėte mūsų mokiniams?
Paulius: Palinkėčiau ne tik mokiniams, bet ir mokytojams - užsibrėžti kuo nerealesnius tikslus. Jeigu tikslas - aukštas, tai, kad ir prašausi šiek tiek pro šalį, bet vis tiek daug pasieksi. O jeigu nedidelis tikslas, tai, jį pasiekęs, pradėsi sėdėti ant savo laurų. Taigi svajokite ir įgyvendinkite svajones!
Samanta: Ačiū!