INTERVIU SU KELIAUJANČIŲ ARCHITEKTŪROS DIRBTUVIŲ DALYVIAIS
Liepos 3-7 d. Alizavoje linksmai šurmuliavo apie 50 jaunų žmonių. Vadovaujami atvykusių iš Vilniaus savanorių vietiniai vaikai ir jaunimas projektavo ir statė savo svajonių objektą. Paskutinę dirbtuvių dieną Rusnė pakalbino projekto dalyvius.
Daugiau KAD 2018 akimirkų čia.
Kaip jaučiatės?
Inesa (Alizavos miestelio komandos kuratorė): Labai smagu, kad jūs mus taip gražiai priėmėte, kad jūsų tiek daug susirinko ir kad jūs tapote draugais. Džiaugiuosi dėl komandos. Susirinkę skirtingi žmonės labai gražiai pasiskirstė darbus ir žinojo, kas ką daro. Nuovargis malonus, nes ateina iš džiaugsmingų darbų ir potyrių.
Milda (9 kl. mokinė): Nerealiai! Pavargau, bet tai visai nesvarbu.
Aurelijus (9 kl. mokinys): Labai laimingas ir įsijautęs į darbus.
Karolina (architektė): Aš džiaugiuosi, nes man labai pasisekė. Alizavoje labai daug sąmoningo jaunimo, todėl mes galėjome padaryti daug daugiau negu kituose miesteliuose. Šios dirbtuvės man - trečios. Mane džiugina faktas, kad mes turėjome didžiulę analizę. Jums gal ir pabodo, bet norėjome duoti daugiau informacijos mąstysenai. Buvote labai išradingi ir smagūs,ir protingi, ir darbštūs!
Romas (komandos savanoris): Įdomiai ir smagiai, nes tai pirmoji stovykla mano gyvenime.
Gabija (6 kl. mokinė): Jaučiuosi puikiai. Galiu bendrauti su draugais, tuo pačiu ir padirbėti, ir pailsėti.
Aidas (5 kl. mokinys): Linksmai. Pagarbiai. Patinka. Čia geriau nei namuose.
Justina (komandos muzikantė): Pakylėtai ir puikiai! Esu nustebusi viskuo geriausia prasme. Esu susižavėjusi vaikais ir darbu, kuris čia aplink vyksta. Mokytojų, vyresniųjų ir jaunesniųjų vaikų bendradarbiavimu. Man čia gera.
Viktorija (architektė): Esu laiminga. Tai vienos iš geriausių mano atostogų. Jaučiuosi daug išmokusi, daug nuveikusi, su daug kuo susipažinusi. Jaučiuosi labai gerai.
Paulius: (5 kl. mokinys): Gerai. Smagiai. Daug darbo šioje stovykloje yra.
Matas: (7 kl. mokinys): Gana įdomu, nors kai kada labai pavargstu, kai kada būna ir nuobodu.
Lukas: (8 kl. mokinys): Visai įdomu ir linksma dirbti
Elvis: (komandos savanoris): Jaučiuosi galintis daug padaryti. Nepakartojamas jausmas, kai vaikų žiniomis padarai kažką stebuklingo.
Viktorija (komandos psichologė): Nustebusi, kaip susitelkė bendruomenė. Visi susiklijavo ir daro tai, ką jiems reikia daryti. Visi pakankamai draugiški. Labai džiugu, kad išeina prie kiekvieno prieiti ir pasikalbėti. Kai paprašai pagalbos, visi vaikai noriai imasi lyderystės ir padeda vienas kitam. Gaunasi labai gera ir šilta atmosfera.
Koks įdomiausia nutikimas šioje stovykloje?
Agnė (komandos savanorė): Man labai patiko Dovydo akys, kai jis pribėgo ir paklausė, kada mes statysime namelį, ir kai aš pasakiau, kad mes dabar statome. Kai vaikas suvokia, kad jo sukurta idėja virsta produktu yra kažkas nuostabaus. Tas jo akių sužibėjimas ir supratimas pribloškė. Dovydas pasišokinėdamas iš džiaugsmo laimingas nubėgo. Vaikai netikėtai atranda dalykų, kurių patys nežinojo. Mes parodome kelią, jie patys lengvai prasiskina ir pamato, kad jie viską kuria.
Justina (komandos muzikantė): Gavau pašlifuoti, paveržti, įgręžti medvarščių, palaikyti, padažyti, montuoti. Galėjau išbandyti visokius ūkio darbus, kurie yra ne mano profesijos sritis ir iki tol man buvo nežinomi.
Evelina (6 kl. mokinė): Diena, kai susipažinau su architektais.
Milda (9 kl. mokinė): Kai įkritau į betono duobę.
Karolina (architektė): Kiekvieną kartą vis kas nors ypatingo nutinka. Pastebiu, kaip pasikeičia mergaitės, kai neša didelius rąstus. Iš drovių mergaičių jos virsta tvirtomis merginomis. Pastebiu, kaip berniukai, iš pradžių nedrąsūs, pradeda šypsotis ir įsitraukti į darbus. Kai vaikai patys griebia įrankius ir dirba sudėtingus vyriškus darbus.
Romas: (komandos savanoris): Nustebino panelių iniciatyva, kuri buvo stipresnė nei vaikinų. Panelės parodė, kad nebijo darbo. Jos norėjo ir medį tašyti, ir šlifuoti, ir skyles betonuoti.
Aurita (7 kl. mokinė): Kai darant jogos pratimus Pauliui plyšo kelnės.
Aidas (5 kl. mokinys): Žiūrėti, kaip stato didžiulę palapinę.
Elvis (komandos savanoris, abiturientas): Kiekvieną rytą, jau penktą dieną, gaminu savo komandos draugams skirtingas kiaušinienes. Stebinu savo draugus kulinariniais gebėjimais ir padarau juos laimingais.
Viktorija (komandos psichologė): Kai dalinau KAD ženkliukus, priėjo mergaitės ir pasakė, kad jos sugalvojo surinkti šiukšles nuo stadiono.
Viktorija (architektė): Kai palapinėje Justina vedė žaidimą apie vaizduotės išlaisvinimą. Reikėjo užsimerkti ir įsivaizduoti, kad čia yra muzikos idėja, kurią reikia vis dvigubinti ir dauginti. Aš sėdėjau ratuke ir stebėjau priešais save mažą berniuką. Justina sako: „Na, o dabar jūs turite susikaupti“. Matau, berniuko akys truputį padidėjo. Justina sako: „O dabar padvigubinkite savo reginį“. Berniuko akys dar labiau padidėjo. Justina sako: „Ir dar padvigubinkite“. Tada jis atsilošia. Aš žiūriu į jį ir galvoju, kokios idėjos gimsta tavo galvoje. Tos besiplečiančios akys – neužmirštamas vaizdas.
Tavo nuomonė apie kuriamą erdvę.
Aurelijus (9 kl. mokinys): Atrodo labai linksmai ir matau, kad bus galima daug ką čia nuveikti.
Evelina (6 kl. mokinė): Ateisiu su draugėmis į hamaką pasėdėti. Manau, kad visi lankysime šią aikštelę ir bus labai smagu.
Arijus (7 kl. mokinys): Manau, kad išbandysime šią aikštelę ir su dviračiais.
Paulius (5 kl. mokinys): Dabar labai smagu. O kai pabaigsime šią aikštelę bus dar smagiau.
Matas (7 kl. mokinys): Kai kurios vietos man labai įdomios. Ne viskas man čia patinka, bet neblogai.
Aurita (7 kl. mokinė): Čia bus smagu, jauku, nes nebuvo tokios vietos, kur galima susiburti jaunimui atokiau nuo visų.
Kokius įspūdžius išsivešite iš Alizavos?
Inesa (komandos kuratorė): Pačias geriausias nuotaikas. Vakare – šiek tiek liūdesėlio, bet tas liūdesėlis bus sumišęs su laukimu grįžtančio vizito į Alizavą. Šis projektas davė labai daug įspūdžių, didžiulę motyvaciją kitiems projektams ir vien tik geras emocijas.
Agnė (komandos savanorė): Smalsumą. Man labai įdomu, kaip jūs toliau išrutuliosite šį objektą. Ar jis pasiteisins? Kokią paskirtį jam duosite? Kokią prasmę jis įgys?
Justina (komandos muzikantė): Daug geros medžiagos apmąstymams ir visus nuostabiai dirbančius žmones. Supratimą, kaip mes esame reikalingi. Jeigu dabar būčiau abiturientė ir reikėtų rinktis, kur stoti, sakyčiau: „Nesiparink, studijuok bet ką. Tu sutiksi gerus žmones ir pasidarysi naudingas.“
Karolina (architektė): Saulėtas miestelis. Išsivešiu saulėtus įspūdžius. Nežinau, kaip jums pavyksta užsakyti orą.
Romas (komandos savanoris): Geras jausmas, kai gali kitiems palikti savo darbo vaisius. Išsivešiu teigiamą požiūrį į stovyklą, kaip pačią organizaciją.
Viktorija (architektė): Patyrimą. Svarbiausias įspūdis- visų bendruomeniškumas ir draugiškumas. Niekur dar nebuvau mačiusi, kad vyresni vaikai taip atsakingai prižiūrėtų jaunesnius. Visi aplinkui taip elgiasi draugiškai. Šito aš jums pavydžiu. Galima kartu būti ir jaustis saugiai. Labai šiltas jausmas. Ir dar saulėtas!
Elvis (komandos savanoris): Saulę. Nors ji ir nebuvo kiekvieną dieną, bet ateidavo tada, kai jos reikėdavo. Ir besiruošiant, ir laužą kuriant, ir koncerto metu, ir dabar. Tai yra ženklas, kad viskas buvo ir yra gerai.
Viktorija (komandos psichologė): Esu pailsėjusi, atitrūkusi nuo darbų. Bus gaila išvažiuoti, norėsis dar sugrįžti, pažiūrėti, kaip prižiūrite aikštelę.
Rusnė: Ačiū už interviu! Buvo smagu.