INTEGRUOTA VEIKLA „PAŽINK PAUKŠTĮ“
Evelina, Rimgailė, Ugnė, Auridas, Kęstutis
GANDRAS
Gandrai, gandrai, ga,ga, ga...
Taip mes tave šaukiame!
Suk ratus virš mūs galvų-
Laimę berk virš mūs kiemų!
„Gražus ponaitis, raudonos kelnaitės, po balas klampoja. “ Kas?
„Baloj lėlę pagauna, per kaminą į lopšelį krauna.“ Kas? – (Menu, menu mįslę. 2014. p. 231 )
„Jeigu pirmą kartą pamatai gandrą aukštai skrendantį, bus geri metai, arba kur nors išskrisi, iškeliausi, jeigu lizde – tupėsi vietoj, visi metai suksis apie namus, jeigu po žemę vaikštinėjantį – sunkiai dirbsi, bet uždirbsi.“- (Čir vir vir pavasaris. 1971. p.64)
„Yra varlių, rasis ir gandras.“
„Su gandrais išsikelsi, su varnom nutūpsi.“- (Savam krašte ir tvoros žydi. 1991. p. 49)
„Atsistojęs lizde gandras kleketuoja: „Klė klė klė, man varlė!“ – (Austėja Bareikytė. Metų knygelė.1997. p.110)
„Garny, garny, ga ga ga!
Tavo pati ragana,
Išvažiavo žagarų,
Parvažiavo be nagų.
Man bandelės nekepė,
Kad ir kepė – nedavė,
Po varteliai pakišo,
Žila kiaulė iškniso.
Garny, garny, ga ga ga!
Tavo pati ragana,
Po varteliais pakišta,
Šiaudų kūliu užkišta.
Tie varteliai virst virst,
Tavo pati virkt virkt!
Tie varteliai sudegė,
Tavo pati nulėkė.
Garny, garny, ga ga ga!
Bus tau ir varlės gana.“ ( Kazys Boruta. Čir vir vir pavasaris. 1981. p.18 )
Orinta, Jaunius, Samanta, Gabija, Guoda
GENYS
Margas ir vikrus paukštelis
Gydo mūsų medelius.
Skamba jo stiprus balselis -
Kviečia paplušėt kitus.
Jei ištroško žiemą – sniegas, vasarą – rasa...
Ir taip kasmet jis tuksi medžio šakoje.
„Kodėl genys margas?
Betverdamas paukščius, Dievas išvirė visokių dažų ir pradėjo kiekvieną paukštį atskira spalva dažyti. Darbas jau buvo baigtas, visi paukščiai nudažyti, ir Dievas likusius dažus, kuriuos prieš tai sumaišė, norėjo išpilti. Bet tuo metu atskrido genys, kuris nežinia kodėl pasivėlino, ir prašė Dievą jį nudažyti. Pagailo Dievui genio ir jisai nudažė genį likusių dažų mišiniu. Taip nudažytas genys ir liko margas.“ –( Čir vir vir pavasaris. 1971.p.68 )
„Nei dažytas, nei pieštas, o visas margas.“ Kas?
„Margai papuoštas, medžiuos vabzdžius kapot paruoštas.“ Kas?
„Kas margas nerašytas?“
„Marga marginaitė šile pakabinta.“ Kas? –( Menu, menu mįslę. 2014. p.220)
„Genys margas, pasaulis dar margesnis.“
„Genys margas, o žmogaus gyvenimas dar margesnis.“ – (Lietuvių patarlių ir priežodžių rinktinė. 1991.p.53)
„Čiaku, čiaku
Virum medžių kirsiu šaką!
Tak... tak taku,
Medį plaku!
Kai paplaksiu,
Kirmėlėlių rasiu.“- (Čir vir vir pavasaris. 1971. p. 68)
Genys kalvis
„Miške gyveno genys kalvis. Atėjo pas jį gegutė:
Ar neapkaustytum man ratų?
Apkaustysiu. Atvežk.
Nu ir atvežė. Pradėjo kaustyt:
Tak tak tak, tuk tuk tuk,
Tak tak tak, tuk tukt tuk.
Ir apkaustė. Atėjo pas jį pempė:
Jau man laikas važiuot šiltan kraštan. Apkaustyk, geny kalvi, man ratus.
Apkaustysiu.
Ir pradėjo kaustyt:
Tak tak tak, tuk tuk tuk,
Tak tak tak, tuk tukt tuk.
Ir apkaustė. Ir toji išvažiavo. Paskiau atėjo pas jį gervės- didelis didelis gervių būrys.
Kalveli, geny, ar neapkaustytum mums ratų?
Nu, apkaustysiu, atvežkit.
Atvežė ratus, tai pradėjo kaustyt:
Tak tak tak, tuk tuk tuk,
Tak tak tak, tuk tukt tuk.
Apkaustė. Paskiau gerai kaip užgėrė, užkando, tai genys truputį pasigėrė ir užmigo. Svečiai išvažiavo, o jis biedniokas ir atliko čionai. Kai truputėlį pamiegojo, rados jau sniego ir užšalo – kurgi bevažiuosi? Ir žiemoja, ir šiemet čionai bus, žiemos.“ – (Čir vir vir pavasaris. 1971. p.70.)
Milda, Imantas, Rokas, Eimantas, Rusnė, Neringa
LAKŠTINGALA
Mažas paukšteli, puikus giesmininke!
Rytą tavo giesmė skardi vis nerimsta.
Aplankai mus balandy, palieki rugpjūty,
O mes tavęs laukiam, vikrioji lakštute!
„Vos įžengus į mišką, girdėti lakštingalų striuki šūkavimai: tiu lit, tiu lit“, paskui „čiok čiok čiok“ arba „kliu kliu kliu kliu“.“
„Įsiklausyk. Štai girdėjai, kaip viena sakė: „Julyt, Julyt, ganyk, ganyk, netingėk!“, o kita tuojau: „Varyk, varyk, paplak, paplak“, trečia vėl: „Šok, šok, šok! Pavyk, pavyk, pavyk“...Taip lakštingalos ragina vaikus, kad neleistų gyvulių į krūmus, kur lakštingalos perisi.“- (Pranas Mašiotas. Juozukas ir Jockus. 2015. p. 34)
Lakštutė gieda
„Vakaras, vakaras, jau vakaras,
Eisme, eisme, eisme
Gultų, gultų, gultų.
Gulėkim, gulėkim, gulėkim, gulėkim
Pusę nakties, pusę nakties, pusę nakties.
Jau pusnaktė, jau pusnaktė, jau pusnaktė,
Kelkimės, kelkimės, kelkimės,
Važiuokim, važiuokim, važiuokim,
Kinkyk, kinkyk, kinkyk.
Pakinkė, pakinkė, pakinkė,
Sėsk, sėsk, sėsk, sėsk.
Važiuok, važiuok, važiuok,
Šerk, šerk, šerk, šerk,
Sušerk, sušerk, sušerk,
Ptru, ptru, ptru, ptru.
Aušra, aušra, aušra.
Pabaiga, pabaiga, pabaiga.“- (Čir vir vir pavasaris. 1971. p.742 )
„Lakštutės giesmės nesumaišysi nė su kuo- atpažins kiekvienas. Žiūri – ir netiki. Nejaugi šis, mažėlesnis už naminį žvirblį, laibakojis, pilku apdaru su tamsėlesniais debesėliais ant krūtinės paukštelis – tai tas pats sutemų burtininkas? Toks neišvaizdus? Nejaugi jam patikėta užburtoji dūdelė?
... Užtraukė giesmę, užmiršusi viską. Išsitempė ant plonyčių lyg šeivelės kojų, nuleido sparnelius, siūbuoja uodegyte, o pati linkčioja kiek beišgali, tarsi norėdama išbučiuoti gimtąją žemę. Kūnelis taip virpa, lyg užgauta styga. Pro pražiotą snapelį ringuoja naujai išaustos giemės posmai, o šiems palekėjus, vejasi nauji. Skardžiausiose vietose giesmininkė taip atsilošia, taip pražiodo snapelį, kad atrodo – pliš. Moka lakštingala sugiedoti atskirus posmelius ir visai sučiauptu snapeliu. Dvylika giesmelių burtininkė išringuoja, iššvilpauja per pavasarėlį. Aptyla tik birželiui baigiantis, tada, kai lizdelyje suspurda būsimieji giesmininkai. Nebėr laiko giedoti. Rūpinkis, kad nebūtum pats alkanas, ir pamaitink, nuo priešų apgink penkis lakštingaliukus.“ – ( SGIA, p. 6-8.)
„Jurgiuk, Jurgiuk,
Kinkyk, kinkyk,
Paplak, paplak,
Važiuok, važiuok, Stabdyk, stabdyk,
Tprr, tprr! “ (Austė Bareikytė. Metų knygelė.1997. p.68)
„Lakštingala su varnomis nelekioja.“
„Kas gimęs varna – lakštingala nečiulbės.“ – (Lietuvių etninė kultūra. Kompaktinis diskas.)
Aurelijus, Arijus, Denisas, Egidijus, Deimantas, Kajus, Aurita, Adelė
PEMPĖ
Tu marga, koduota ir judri.
Savo vaikučius gini gini.
Ir padangėj visoj skamba
Tavo vaikai „gyvi gyvi“!
„Mažos kojelės, plunksnų kuodelis – Karaliaus kepurėlė.“ Kas? ( Menu menu mįslę. 2014. p. 239 )
„Nuo pempinių lydeka nerštan, o gervė – raistan.
Gina, kaip pempė vaikus.
Jei kas pempės kiaušinį sudaužys, tai to veidas paliks taškuotas.“ ( Čir vir vir pavasaris. 1971. p. 211 )
„Pimpa soko:
Klyvi, klyvi,
Kas iš many pasidyvis
Kiaušinėlius dėsiu,
Vaikelius perėsiu...“( Kupiškio kraštas.1997. p. 421 )
„Klyvi, klyvi!
Mano vaikai visi gyvi!
Visi vaikšto po pelkynus
Ir nenori kepti blynus!
Gyvi, gyvi – nebūkit klyvi
Gyvi gyvi.
Mano vaikai gyvi.
Močia jauna, tėvas šieną pjauna.
Gyvis, gyvis, berkulys,
Senas mažo nepavys. ( Čir vir vir pavasaris. 1971. p. 76)
Rasa, Arijus, Lukas, Mantas, Eimuntas, Irmantas
ŽVIRBLIS
Mūsų krašto senbuvi Žvirbleli!
Esi drąsus ir aktyvus paukštelis.
Kasdien čirški smagią dainelę
Ir straksi žalioj pievelėj!
„Kitą kartą žvirblis ėjo pas vieversį mokytis giedoti. Vieversys buvo bepradedąs žvirblį mokyti, bet vos tik ištarė žodį „čivir“, žvirblis tuojau pradėjo giedoti „čir, čir“, sakydamas: „Aš jau moku giedoti!“, ir nuskrido. Dėl to ir paliko žvirblis nebaigtas mokyti ir dabar vis tik čirškia, o ne gieda.“ – (Čir vir vir pavasaris. 1971. p. 61)
„Oi, tu žvirbli, kom kom kom.
Kom tu tupi po karklom?
Žvirblali, pulsi,
Visas susikulsi,
Ubagystį gausi,
Smertės nesulauksi.“ – (Kupiškio kraštas.1997. p. 425)
„Žvirbliai susilėkę tarp savęs čežėjo, vis pasigirdami: „Aš vyrs! Aš vyrs!“ Kai pamatė katinėlį atkiūtinant, visi sušuko: Vyrai, lįskim į karklyną!“ Ir nė vieno vyro nebebuvo matyti.
Žvirbliai, ant žabų tupėdami, didžiuojasi: „Vyrs prie vyro, vyrs prie vyro!“. Pamatę vanagą, rėkia: „Simon Motiejau, lįskim į žabus!“ Turint galvoje tokius žvirblio pamėgdžiojimus, pradėtas vartoti ironiškas priežodis: „Drąsūs kaip žvirbliai erškėčiuose“. Taip sakoma apie žmones, kurie vaizduoja narsuolius, kol nėra pavojaus, o kai reikia iš tikrųjų parodyti drąsą, gėdingai pasitraukia.“ ( Čir vir vir pavasaris. 1971. p. 62 )
„Žvirblis be strapčiojimo nepastovi.“
„Žvirblis ant stogo apie kaminą šokinėja ir sako: „Kaip spirsiu, ir nuvirs!“ – (Lietuvių etninė kultūra, kompaktinis diskas.)