PASAKA „NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO PAIEŠKA“
Nepriklausomybės akto paieška Seniai seniai už jūrų marių gyveno trolių šeima. Jiems nelabai rūpėjo, kas dedasi aplink. Gyveno jie savų rūpestėlių pasaulyje. Tačiau vienas trolis išsiskyrė iš kitų. Vadino jį Lietšimtu. Jis labai mylėjo žmones, o labiausiai - lietuvius. Šis trolis buvo ragavęs mokslų, mokėjo skaityti ir rašyti. Nuolat dairydavosi, ar nebus kur numestas koks laikraštis, ar knyga. Bemat juos susirinkdavo ir godžiai skaitydavo naujienas. Vieną rytą atsikėlęs , kaip ir kasdien, trolis plačiai pravėrė savo langą ir jo akys užkliuvo už dėžės, kuri stovėjo vidury kiemo. Dėžėje baltavo raštelis. Lietšimtas skriete nuskriejo pažiūrėti radinio. Dėžėje akį traukė baltas popierėlis. „ Sveikas, Lietšimtai, žinau, kad tau svarbi yra Lietuva. Žinok, kad tą dieną, kai Lietuvai sukaks šimtas metų, Nepriklausomybės aktas bus pavogtas“,- perskaitė trolis. - Pavogtas aktas!? - net pašoko iš pasipyktinimo Lietšimtas. - Taip negali būti! Turiu nedelsdamas padėti Lietuvos žmonėms! Lietšimtas nieko nelaukęs iškeliavo. Tik kur? Jis ėjo ėjo ėjo ėjo net pamiršdamas sustot pailsėti. Pagaliau kelyje susitiko vyriškį, seną, su barzda ir lazda, kuprotą. Šis pasilabinęs tarė: -Paimk šią lazdą, ji tau pagelbės, nes ji - visagalė. Trolis, žinoma, paėmė lazdą ir padėkojęs nukeliavo toliau. Staiga prieš jo akis atsivėrė milžiniška tvora: aukščio - kaip dešimties aukštų namas, o pločio - gal kokių penkiasdešimt kilometrų. Vos tik jis prisilietė prie sienos, ši krito ant Lietšimto. Trolis jau pamanė, kad atėjo paskutinioji, bet senolio duota lazda kaip mat iškrapštė jį iš po griuvėsių.
- Ačiū, mieloji, tu man gyvybę išgelbėjai. Ačiū, ačiū, ačiū!- iš didžiulio džiaugsmo dėkojo ir dėkojo troliukas. - Chi chi chi, nereikia dėkoti, - nusijuokė lazda plonu balseliu, - keliauk tolyn, aš savo darbą padariau ir pasiliksiu čia... Ir trolis vėl iškeliavo tolyn. Keliavo ilgai ir nuobodžiai. Pagaliau priėjo garsiąją Gedimino pilį. Bet čia jam kelią pastojo didžiulis drakonas. Visas žalias, ilga uodega, jis siaubingai spjaudėsi ugnimi. Bet drąsusis Lietšimtas neišsigando. Didvyriškai stojo į dvikovą. Drakonas bandė jį sudeginti ir užmušti. Bet gudrusis trolis pradėjo mėtyt į jį akmenis. Vienas didžiulis akmuo drakonui pataikė į galvą ir šis nuvirto. Drakonas mirdamas sušnabždėjo: - Nugalėjai mane. Vienas žmogus man liepė saugoti Nepriklausomybės aktą, jei tau jo reikia, eik ir pasiimk! Jis - pilyje. Vos tik Lietšimtas užkopė į pilies viršūnę, jį stvėrė lokys ir sumaurojo: - Aš tave suėsiu- u-u! Niur niiurrr! - Aš tik gabalas sušvinkusios mėsos! Neėsk manęs. - Tai surask man geresnio maisto! - Gerai,- pagudravo trolis,- perlipk per tvorą, ten – rasi statinę kvapniausios žuvies. Lokys, naiviai patikėjęs, nušlepsėjo šalin. Tuo tarpu trolis skubiai nėrė į pilį, čia surado Svarbųjį dokumentą ir nedelsdamas įteikė jį Lietuvos Prezidentei.