STEBUKLINGA UOGYTĖ

Gyveno kartą graži mergaitė vardu Silva. Ji gyveno vienui viena didžiulėje pilyje. Jai buvo labai, labai liūdna: nebuvo nei su kuo pažaisti, nei pas ką nukeliauti. Silvos pilies kieme augo labai skanūs vaisiai , uogos ir daržovės, tačiau jų buvo nedaug, saikingai. Pagrindinės gėrybės buvo avietės, vyšnios bei morkos. Silva labai mėgo tokias ypatingas raudonas uogas. Seniai, labai seniai valgė jų turguje, dar kai buvo drauge su šeima. Užtai tos uogos jai tokios brangios. Taigi ji turėjo tų uogų sėklų ir kasmet po vieną pasėdavo, bet, deja, taip niekas ir neišdygdavo.

Vieną dieną Silva pamatė kieme krūmelį, o ant jo vieną prisirpusią, ryškiai raudoną, dailią uogytę. Su džiaugsmu ji prilėkė ir suvalgė ją. Staiga užtemo dangus, pradėjo lyti , o Silva užmigo šalia krūmo.

Po kiek laiko mergaitė prabudo visai kitoje, nematytoje vietoje. Aplink ją buvo aukšti kalnai, o apačioje raibuliavo skaidriai mėlynas vanduo, o Silva sėdėjo ant išsikišusios olos krašto. Ji vandenyje pamatė savo atspindį. O gal visai nesavo? Ji buvo pavirtusi ragana, tačiau visai nenusiminė. Mergaitė suprato, kad šis keistas atsitikimas- naujų nuotykių ir smagesnio gyvenimo pradžia.