INTERVIU SU RAŠYTOJA JURGA BALTRUKONYTE
Rusnė: Papasakokite apie eilinę savo darbo dieną.
Jurga: Ankstų rytą, dar lovoje peržiūriu elektroninį paštą ir atsakau į „degančius“ laiškus. Tada atsikeliu, pakloju lovą ir toliau einu dirbti. Mes neturime ofiso ir dirbame namuose. Tai yra gerai ir blogai. Blogai, kad visą laiką jautiesi tarsi darbe ir visą laiką dirbi. Taip nėra, kad grįžai 18 val. ir jau nebedirbi. O darbas tai toks: arba tu redaguoji tekstus, arba eini ieškoti įdomių istorijų, arba eini imti interviu, kalbiesi su pašnekovais, organizuoji susitikimus. O vakarais dažniausiai būna vakarėliai arba renginiai. Daug kam atrodo, kad tai labai įdomu. Bet tu eini dirbti. Dar prieš tai reikia apsirengti ir visą laiką tam nėra laiko. Tada tik greitai „susitvarkai galvą“ ir leki. O ten jau turi bendrauti. Žiūri, gal atėjo tavo verslo partneris, gal atėjo tavo įdomi istorija. Tu turi parodyti, kad dar esi, dar nenumirei, kad dar leidi savo žurnalą. Atidirbęs tą vakarą, paršliauži namo. Tada vėl žiūri elektroninį paštą. Jeigu atsitraukei 2-3 val. vėl gauni apie 20 degančių laiškų.
Rusnė: Kiek kainuoja išleisti vaikišką knygutę?
Jurga: Kainuoja rašytojo honoraras, iliustratoriaus darbas, dizainerio maketas, spauda, popierius, platinimas. Bendra kaina priklauso nuo knygutės tiražo. Kuo didesnis tiražas, tuo daugiau reikia investuoti. Bet tada ir daugiau atsipirks.
Rusnė: Ką reikia padaryti, kad patektum ant populiaraus žurnalo virželio?
Jurga: Ant dabartinio mūsų žurnalo reikia labai gražaus piešinio. Anksčiau, kai leisdavome „Panelę“, rinkdavome įdomias asmenybes, arba žinomas, arba gražias.
Rusnė: Ar įmanoma jaunam nepatyrusiam įsidarbinti populiariame žurnale?
Jurga: Įsidarbinti tai ne, bet bendradarbiauti tikrai galima. Pirmas etapas norint patekti- reikia rasti įdomią temą. Jeigu man paskambina rašantys žmonės ir prašo duokit man temą. Aš jiems negaliu duoti. Didžiausia vertybė yra gera tema. Šiame numeryje radome labai įdomią temą. Patiks ir mokytojams ir mokiniams. Pakrantėje aptikome naują pastatą. Vilniaus centre žmonės pasistatė namą už 12 tūkstančių upėje. Nes ten nereikia leidimų sklypui. Tas namas – kaip laivas. Žmonės išstudijavo vandens taką ir pavasarį ruošiasi plaukti į Paryžių. Vaikas namo iš mokyklos grįžta į tą laivą. Tokia istorija daug pasako. Žmogus, kuris sugeba rasti tokią istoriją gali būti žurnalistu.
Rusnė: Jūsų žurnaluose daug įvairių mados patarimų. Patarkite, kaip gerai atrodyti mūsų mokyklos panelėms?
Jurga: Kad labai gražios Jūsų mokyklos panelės. Turėkite savo stilių ir nesekite jokiais mados patarimais. Ir neleiskite daug pinigų drabužiams. Tai yra iš viso nesąmonė! Padėvėtų rūbų parduotuvėse yra daug visokių įdomių dalykų. Geriau dažniau rūbus keisti. O neprisipirkti įvairiausių rūbų, juos išaugti, arba jie labai greitai atsibosta. Arba dar blogiau, nusiperki ir supranti, kad tu to drabužio visai nebenori. Labai dažnai taip būna. Todėl jūs kurkite savo stilių, nebūkite panašios viena į kitą, nieko nekopijuokite ir tai bus nuosavas jūsų grožis.
Rusnė: O dabar papasakokite apie savo pirmąją meilę.
Jurga: Kažkas atsitiko, kad niekaip nebeatsimenu darželio meilės. Matyt, nebuvo tokia stipri, kad įstrigtų labai ilgam. Bet mokykloje buvo tokia meilė. Įsimylėjau gal 3 klasėje, aišku, jis į mane nekreipė dėmesio. O aš labai stengiausi gal iki 8 ar 9 klasės sužavėt ar kažkaip kitaip atkreipt jo dėmesį. Bet įdomiausias dalykas, kad 10 ar 11 klasėje jis mane įsimylėjo. Bet vos jis mane įsimylėjo, man jo iškart nebereikėjo. Bet net jo auklėtoja atėjo su manimi kalbėti. Jis grasino nusižudysiantis, kažkas jam nesisekė gyvenime ir , atseit, aš buvau kalta. Įsivaizduojate, kas per moteriška logika?! Šitiek metų reikėjo, o kai jis įsimylėjo taip, kad net auklėtoja kalbėtis atėjo, nebereikia. Tada aš jau buvau įsimylėjusi kitą, kuris į mane nekreipė jokio dėmesio. Čia man atrodo – klasika. O jums taip nėra? Jeigu ne, tai bus!
Rusnė: Ačiū už pokalbį! Sėkmės Jums leidžiant žurnalą! Sėkmės rašant naujas knygas!
Žiūrėkit akimirkas iš susitikimo su rašytoja galerijoje.