RUSNĖS LAIŠKAS ATEIČIAI

Labas, ateities Rusne!

Ar atsimeni mane? Nedidukę, rudaplaukę. Mėlynų akių, trylikos metų mergaitę. Tikiuosi manęs pasiilgai, kad būtų linksmiau parašiau Tau laišką!

Šiandien vos atsikėlusi mąsčiau, ką tau parašyti. Vakarykštis sniegas ištirpo taip greit, kaip ir mano mintys. Mano gyvenimas labai užimtas. Groju akordeonu. Tikiuosi, nepamiršai, kaip buvo smagu konkursuose ir kiek ašarų buvo, kai nepasisekdavo. Mokslai mane vejasi su peiliais. Stengiuosi, nes noriu geros ateities.. Prasidėjo nauji mokslo metai ir naujos pažintys. Susiradau daug naujų draugų. Sesė, kaip visada, buvo ir bus mažoji padauža. Kiekvieną dieną ji vis sugalvoja naujų išdaigų, kurias galėtų iškrėsti. O kaip sekasi Tau?

Tikiuosi šį laišką perskaityti bent jau keturiasdešimtmetė. Man labai įdomu, ar liksiu Lietuvoje. Jau būdama trylikametė mąstau, ar pasiliksiu savo gimtojoje šalyje. Noriu savo gyvenimą sieti su medicina. Ar taip ir nutiks? Jei taip, tai labai savimi didžiuojuosi! Jei ne, tai manau, kad dirbu atsakingai ir pavyzdingai. Manau nuo darbų labai pavargstu. Žinau, ką tai reiškia, kai net laiko poilsiui nebelieka. Kai kurie žmonės sako:

- Kam tu tiek vargsti? Mesk tą muzikos mokyklą, pradėk prasčiau mokytis!.

Aš jiems nieko neatsakau, tik lengvai nusišypsau. Nesu pratusi lengvai pasiduoti.

Nauji ir vis sunkesni tikslai man suteikia entuziazmo ir energijos. Tikrai žinau, kad Tu šypsotis nepamiršti. Juk mane praminė „šypsniuku“. Skleisk ir toliau visiems gerų minčių ir optimistiškos nuotaikos bangas!

Pasaulis turbūt labai pasikeitė. Manau žmonės pagaliau išmoko gyventi taikiai. Išmoko džiaugtis gyvenimu. Tokių mažų, šiltų miestelių kaip Alizava tikrai nebeliko. Kitose turtingose šalyse ir dabar tokių miestelių kaip Lietuvoje nepamatysi. Manau, kad atsirado daug gamyklų. Jos labai teršia gamtą. Ar dar tenka pasidžiaugti sniegu? Pusnimis, sniego seniais ir linksmomis rogutėmis? Jeigu sniego nebėra, tikrai žinau, kad žmonės padarė specialias vietas, kur gali pasidžiaugti dirbtiniu sniegu. Klimatas kinta greitai. Nebėra taip šalta. Įsivaizduoju, kad keliuose dūzgia elektrinės mašinos. Jos ne tokios taršios. Tavo mašina turbūt juoda.Kokios markės negaliu nuspėti, nes mano nuomonė apie mašinas labai greitai keičiasi. Namai turbūt modernūs. Paprastus daiktus pakeitė elektroniniai. Esu įsitikinusi, kad gyvenu name, nes manęs niekas į butą nė su šakėmis nenuvarytų.

Noriu pakalbėti ir apie asmeninį gyvenimą. Manau, kad turi ne vieną naminį gyvūnėlį. Ar prisimeni Dibsį, Amūrą? Tavo du ištikimus sargus. Gaila, jų jau nėra šalia, bet tikrai žinau, kad jie liko širdyje. Na, o jei Tau labai pasisekė, turbūt turi ir vyrą. Meldžiuosi, kad jis nebūtų niurzga ar nuobodybė. Jei turi vaikų, nepamiršk perduoti linkėjimus ir duoti po didelį bučkį. Išmokyk juos visko, ko pati išmokai.

Jau vakaras, šalta. Svetainėje šnekučiuojasi tėvai. Nenoriu niekada šio laiško užbaigti, nes jį rašyti buvo labai šilta ir graudu.

Nenustok šypsotis, džiaugtis naujomis gyvenimo spalvomis. Laikas bėga ir nestovi vietoj. Todėl paskubėk pradžiuginti žmones ir bent truputį pakeistį pasaulį. Na, o jei nuo nuovargio kojos linksta, nepamiršk ir pailsėti.

Sudie! Ir niekada nepamiršk nedidukės, rudaplaukės, mėlynakės trylikametės mergaitės!

Su didžiausia meile, Rusnė