Selemonas Paltanavičius

 

Rusnė: Važinėjate po Lietuvos mokyklas, susitinkate su mokiniais, gal pamenate, kuris susitikimas, kurioje mokykloje buvos įsimintiniausias ir kodėl?

Ne tiek daug aš tų mokyklų ir lankau. Dirbu ministerijoje, pas vaikus važiuoju, kai galiu. Ateinantį ketvirtadienį važiuosiu į Marijampolę pas Trečiojo amžiaus universiteto studentus. Tai senjorai, žmonės, kurie išsaugojo savy žingeidumą. Jų klausimai šiek tiek kitokie, bet bendravimas su jais labai įdomus.

Nepamenu pradinės mokyklos pavadinimo. Pakvietė mane, o ten- tik 12 mokinių. Dabar tos mokyklos jau turbūt nebėra. Mes susėdome ratuku ir šnekėjome. Kaimo vaikai, kaip ir jūs, yra ramūs. Miesto vaikų net mokytojai nesuvaldo. Panašią mokyklą aš esu baigęs. Mūsų buvo gal 13. Kiekviena mokykla labai skiriasi. Visą laiką smagiau važiuoti į kaimo mokyklas.

Rusnė: Kokį įspūdį susidarėte apie Alizavos mokyklos mokinius?

Gražus, geras įspūdis. Smagu pas jus.

Rusnė: Kviečiame sugrįžti į vaikystę. Koks buvote mokykloje? Kurios pamokos labiausiai patikdavo, o kurios ne? Ar mėgote skaityti knygas?

O-o-o, kada tai buvo! ... Buvau, kaip ir visi. Niekada nemėgau be reikalo peštis. Niekada per daug netingėjau. Niekada per jėgą nesistengiau mokytis, nesvajojau tapti pirmūnu. Matematika man nekvepėjo poezija. Baigiamoje klasėje man sakė: „Tu nė negalvok stoti, kur bus matematika! Neįstosi!“ Seniau, jeigu neįstodavai po vidurinės į aukštąją mokyklą, reikėdavo eiti į Tarybinę armiją. Į armiją aš nenorėjau, norėjau mokytis. Išlaikiau aš tą matematiką. Gavau 4, bet to, ką tada padariau, antrą kartą nebepakartočiau.

Pradinėje mokykloje labiausiai patiko muzika. Mane mokė Kazys Banionis, kanklininkas iš Prienų rajono Skriaudžių parapijos. Mokytojas įeidavo į klasę: vienoje rankoje – kanklės, kitoje- smuikas. Ir traukiam visi pritariant smuikui „Oi tu strazde, strazdeli!“, o tada smuiką padeda, pasiima kankles. Man ir dabar tas paveikslas galvoj: „Štai koks turi būti muzikos mokytojas!“

Labai patikdavo lietuvių literatūros pamokos, temų rašymas. Būdavo 2 pamokos iš eilės. Prirašydavau po pilną sąsiuvinį. Pasirinkdavau laisvą temą ir kurdavau. Matyt, kad nosis neužsiriestų, mano auklėtoja, kuri mokė lietuvių, niekada man neparašydavo penketo (penkiabalėje sistemoje).

Bet pačios geriausios pamokos buvo gamtoje! Turėjau savo daržą, savo lysvę. Ten sodinau ir auginau viską, ką tik norėjau. Dar labai norėjau mažučių vištyčių. Kažkuriame kaime susiradau mažutį mažutį viščiuką ir už 2 ar 3 rublius nusipirkau. Parsinešu jį ant delno o mama sako: „Dieve, rugsėjis, ruduo! Ką darysim?!“ Buvo gaidžiukas. Tai kad pradėjo augti!  Viena plunksna balta, kita- juoda, trečia- raudona... Ir toks visas! Tai buvo mamos didžiausias numylėtinis. Bet tai buvo mano paukštis!

 Labai mėgau skaityti knygas, bet skaudu buvo, kad tų knygų kaimo bibliotekoje vos kelios, viena lentynėlė. Jos buvo visos mano skaitytos ir perskaitytos. 7-8 klasėje jau nuvažiuodavau į Kauną, kur buvo antikvariato knygynas. Tai ten eidavau knygų pauostyti, pabūti toje aplinkoje. Man atrodė, kad tai geras aromatas.

Rusnė: Artėja Žemės diena. Kaip pasiūlytumėte ją pažymėti?

Siūlyčiau tą dieną padaryti kažkokį gerą darbelį visiems kartu. Arba išeiti į gamtą, kur galima, susikurti lauželį, susėsti, padainuoti, pašnekėti apie tai, ko reikia mūsų Žemei. Mes kovo mėnesio 22 dieną važiuosime į Trakų miškus, kelsime inkilus, gal patvarkysime mišką. Šią dieną kalbėti, susėdus salėje, nedera.

Rusnė: Ko palinkėtumėte mūsų mokyklos mokiniams?

Linkiu to, ko reikia visiems jauniems žmonėms,- žinojimo, ko tu nori ir motyvacijos. Tada, kai žinosi, ko tu sieki, atsidarys durys: ir vidaus žodynas, ir kalbą išmoksi, ir matematika pasirodys ne tokia jau baisi... Obuoliai patys nekrinta, o jei nukrinta - tai būna papuvę. Niekada nelaukite ir nedūsaukite, kad kažkas nevyksta, ko aš norėčiau. Sužinojai kažką- ir imkis, pats daryk. Pavyzdžiui, nori sužinoti apie Biržų rajono karstines įgriuvas, pasiimk pora draugų ir važiuok. Kai 3 kartus išsimaudai, kai už krūmų išsigręži rūbus, autobusu grįžti purvinas, tada jau viską žinai. Reikia tik taip! Vikipedija- gerai. Bet tai tik kramtalas. Mėsainis, dešrainis. O smegenims maistas turi būti grynas.

Rusnė: Nuoširdžiai ačiū už pokalbį!