Alizavos pagrindinės mokyklos laikraštukas
Šratinukas
Mokytoja Nijolė (Biržų Saulės gimnazijos folkloro kolektyvo „Saulala“ vadovė):
Rusnė: Ar noriai vaikai lanko folkloro kolektyvų, etnokultūros būrelių užsiėmimus?
Taip. Tikrai taip!
Rusnė: Kur ir kaip dažnai koncertuojate?
Koncertuojame dažnai ir visur: mokykloje, mieste, rajone, respublikiniuose festivaliuose, dainų šventėse. Rugsėjo 4 dieną buvome Panevėžyje Sutarjėlos festivalyje.
Rusnė: Įsimintiniausias koncertas?
Be abejo, Moksleivių dainų šventė!
Rusnė: Su kokiais sunkumais susiduriate dirbdami folkloro vadovais?
Finansų trūkumas.
Rusnė: Ko palinkėtumėte Alizavos mokyklos mokiniams?
Aš nežinau, kiek jūs domitės savo šaknimis, bet palinkėčiau, kad kuo daugiau vaikų įsijungtų į tokią veiklą, nes tai yra jėga.
Rusnė: Ačiū už pokalbį. Sėkmės Jums!
Mokytoja Daiva ( Kupiškio P. Matulionio progimnazijos etnokultūros būrelio „Zbitkai“ vadovė):
Rusnė: Ar noriai vaikai lanko folkloro kolektyvų, etnokultūros būrelių užsiėmimus?
Dažniausiai taip. Kartais būna problemų, nes daug pamokų ir vaikai pavargsta, dar daug visokių būrelių. Šiaip vaikai išties mėgsta lietuvių muziką ir kultūrą.
Rusnė: Kur ir kaip dažnai koncertuojate?
Kad labai dažnai, tai negaliu pasakyti, tačiau pernai mes jau buvome nuvykę į Valakėlius, į Subačių, netgi į Rėzeknę. Taigi į užsienį buvome nuvykę. Mes savo kultūrą nešame ir už Lietuvos ribų.
Rusnė: Įsimintiniausias koncertas?
Rėzeknėje, nes mūsų niekas nesuprato, bet visi buvo labai laimingi, kad mes šokame ir mokome kitus šokti.
Rusnė: Su kokiais sunkumais susiduriate dirbdami folkloro vadovais?
Nėra drabužių.
Rusnė: Ko palinkėtumėte Alizavos mokyklos mokiniams?
Linkiu Alizavos mokyklos mokiniams visada šviesti, kaip saulutėms, nes Alizava yra saulėtoji. Ir jums tikriausiai reikia išlaikyti savo tarmę, nes mūsų miesto vaikams tai jau yra labai sunku. Taigi jums sėkmės!
Rusnė: Ačiū už pokalbį. Sėkmės Jums!
Lina ir Albertas Bartašiai (Pasvalio r. Valakėlių kultūros namų folkloro kolektyvo vadovai):
Rusnė: Ar noriai vaikai lanko folkloro kolektyvų, etnokultūros būrelių užsiėmimus?
Reikėtų jų pačių paklausti. Mums atrodo, kad lanko.
Rusnė: Kur ir kaip dažnai koncertuojate?
Dabar gal ir nelabai dažnai, bet esame net Vokietijoje buvę, Suomiją pasiekę... Esame Dainų šventėje dalyvavę ir vietiniuose renginiuose.
Rusnė: Įsimintiniausias koncertas?
Pas mus vyksta tradicinės šventės: Vaikų Velykėlės, Piemens šventė. Šios šventės visos įsimintinos, nes suvažiuoja geriausi folkloro kolektyvai. Viena iš paskutinių įsimintiniausia - Vasario 16-osios šventė, kai šokome visi per naktį.
Rusnė: Su kokiais sunkumais susiduriate dirbdami folkloro vadovais?
Ai, nėra didelių sunkumų. Svarbu gera nuotaika.
Rusnė: Ko palinkėtumėte Alizavos mokyklos mokiniams?
Išmokti kuo daugiau liaudies dainų, kuo daugiau tradicinių šokių ir puoselėti šią veiklą.
Rusnė: Ačiū už pokalbį. Sėkmės Jums!
Pokalbis su Rusne
2015m. rugsėjo 18 dieną mokykloje įvyko graži folkloro šventė „Dijūta, kalnali“. Rusnė pakalbino kolektyvų vadovus.
Spalio 13 dieną mokykloje edukacines pamokas vedė Kupiškio etnografijos muziejaus specialistės
Kristina Jokimienė ir Jolanta Knizikevičienė.
Mokytoja Jolanta Knizikevičienė
Rusnė: Ar dažnai tenka vesti panašias pamokas mokiniams?
Tenka vesti ir dažnokai.
Rusnė: Gal pasakytumėte laikraštuko skaitytojams, koks senovinių amatų pamokų tikslas?
Išmokyti vaikus suprasti mūsų senovinį amatą.
Rusnė: Kaip Jums sekėsi dirbti mūsų mokykloje?
Manau, kad gerai. Išėjo vaikai su šypsenėlėmis. Tai tuo ir džiaugiuosi.
Rusnė: Ko palinkėtumėte Alizavos mokyklos mokiniams?
Kuo daugiau pasidaryti gražių darbelių iš vilnos ir surengti parodą.
Rusnė: Ačiū už pokalbį ir įdomias pamokėles.
Mokytoja Kristina Jokimienė
Rusnė: Ar dažnai tenka vesti panašias pamokas mokiniams?
Tiek daug, kiek šiandien, visas penkias ir visas skirtingas, vedžiau pirmą kartą. Paprastai nuvykstu į mokyklą arba mokiniai ateina į muziejų ir pasirenka vieną temą. Ta tema ir dirbame su visomis klasėmis. O kad mainytųsi temos, ir mainytųsi klasės, ir dar pamokos laikas ribotas,- man tai buvo labai didelis išbandymas, kad nepaklysčiau tarp temų. Bet atrodo kad viskas neblogai pavyko. Kai kur kai ko nespėjau padaryti iki galo, bet išradingai išsisukau.
Rusnė: Gal pasakytumėte laikraštuko skaitytojams, koks senovinių amatų pamokų tikslas?
Kad jaunas žmogus nors kažkiek prisiliestų prie to amato, tarmės žodžio ar tautosakos vieneto ir jį patalpintų savo viduje nors trumpam, nors minutę kitą ir turėtų tą gerąją patirtį savyje.
Rusnė: Kaip Jums sekėsi dirbti mūsų mokykloje?
O čia jau reikėtų paklausti mokinių, nes aš dirbau daug ir iš visos širdies. O kaip jums pasisekė ir patiko? Panašios pamokos duoda postūmį ir mums, mokytojams, ką reikia pataisyti, kad dar įdomiau būtų. Mums, suaugusiems atrodo vienaip, o jums- visiškai kitaip.
Rusnė: Ko palinkėtumėte Alizavos mokyklos mokiniams?
Kiekvieną užsiėmimą pradedu pasisveikinimu ir baigiu atsisveikinimu linkėdama, kad tie pagrindiniai dalykai- tarmė, mūsų papročiai, amatai- taptų mūsų gyvenimu. Ir kad darytumėte tuos darbelius ne atmestinai, o viską su širdele ir su ūpu. Aš labai linkiu, kad jūsų mokykloje būtų ta tikrai gera patirtis ir ja dalintumėtės. Vienas išmoksta greičiau, kitas lėčiau. Kad tų gražių pamokų, gražių užsiėmimų būtų ne vienas, o jų daugėtų ir daugėtų ir viską mokytumėtės, viską pasiektumėte.
Rusnė: Ačiū už pokalbį ir įdomias pamokėles.
Pokalbis su direktoriaus pavaduotoja Lidija Žekoniene
Pavaduotoja Lidija Žekonienė
Rusnė: Jau trečias mėnuo, kai dirbate mūsų mokykloje, kaip Jums patinka? Kas gero ir kas nelabai mūsų mokykloje? Kokie mokiniai?
Man labai patinka dirbti šioje mokykloje. Mane labai gražiai priėmė ir mokytojai, ir mokiniai. Ypač džiaugiuosi mokiniais, nes jie yra drausmingi ir per pamokas iš tiesų mokosi. Kažkokių negerovių nepastebėjau, išskyrus, kad čia mokosi vaikai, o jie mėgsta palakstyti ir padūkti.
Rusnė: O kokioje mokykloje Jūs mokėtės? Kokia pamoka labiausiai patiko? Kokia buvote mokinė?
Aš mokiausi dabartinėje P. Matulionio progimnazijoje. Prisimenu, kad atėjau į ją, kai ji buvo ką tik pastatyta. Tada buvau ketvirtokė. Man labiau patiko humanitariniai dalykai: lietuvių kalba, istorija, aišku, geografija. Kadangi sekėsi visi dalykai, tai nebuvo nemėgstamos pamokos. Aš nebuvau labai judri. Visą laiką buvau klasės seniūnė, tai man tekdavo rodyti pavyzdį ir elgtis dar geriau, negu norėčiau.
Rusnė: Kaip leidžiate savo laisvalaikį?
Kada yra šiltas oras, stengiuosi būti gamtoje. Šiaip mėgstu skaityti knygas, megzti, nerti.
Rusnė: Jūsų karščiausia svajonė?
Mano karščiausia svajonė yra nuvykti ten, kur šilta, saulėta ir pailsėti bent kokias dešimt dienų.
Rusnė: Ačiū už pokalbį. Linkiu, kad Jūsų svajonė išsipildytų
Pulkelis mūsų mokyklos „Knygų Kalėdų“ savanorių gruodžio 15 d. aplankė Subačiaus senelių globos namų gyventojus. Mokiniai pasveikino senelius su artėjančiomis šventėmis, kiekvienam įteikė po savo rankų darbelį- popierinį angeliuką. Mokytoja Rita su šeštokais perskaitė ištrauką iš M. Par knygos „Vaflinė širdelė“, o mokytojos Irminos lėlių teatriukas suvaidino mitologinį spektaklį „Ponia naktis“.
Kotryna paklausė senelių:
Kokias prisimenate savo vaikystės Kalėdas?
Močiutė Antanina: Kalėdos- tai eglė. Puošdavome obuoliais, saldainių prikabindavome.
Močiutė Paulina: Kūčioms virdavome kisielių, 12 patiekalų gamindavome.
Gal žinote kokių Kūčių burtų?
Močiutė Janina: Surašydavome ant popierėlių berniukų vardus ir pakišdavome juos
po pagalve. 24 val. traukdavome, kurį vardą ištraukei, tas ir bus tavo. Nesvarbu, kad ir nepatinka tas vardas, nieko nepakeisi.
Močiutė Paulina: 24 val. eidavome iš šulinio pasisemti vandenio, nes tada vanduo įgydavo stebuklingų galių. Kūčių naktį eidavome į tvartą paklausyti, ką kalba gyvuliai.
Kokių dovanų šiemet prašėte Kalėdų senelio?
Visi: Iš Kalėdų senelio labiausiai prašėme sveikatos.
Kotryna: Sveikatos ir ramybės linkime Jums visiems! Ačiū už pokalbį!
Kotryna kalbina senelius
Pokalbis su direktoriaus pavaduotoja Sandra Baliūnienė
Pavaduotoja Sandra Baliūnienė
Rusnė: Girdėjome džiugią naujieną, kad mūsų mokykloje suburta Mokinių taryba. Gal galėtumėte plačiau apie tai papasakoti?
Mokinių taryba- tai žmonės, norintys veikti ir savo noru užkrečiantys kitus! Tarybą sudaro 7-10 klasių mokiniai, išrinkti klasių susirinkimų metu. Tai lyderiai, atsakingi ir veiklūs mokiniai: Gintarė Bartkutė (7 kl.), Aistė Zablockytė ir Aurelija Pitrėnaitė (8 kl.), Justina Januškaitė ir Šarūnas Babachinas (9 kl.), Laura Bartkevičiūtė ir Arūnas Griškevičius (10 kl.). Pirmajame posėdyje jie pasiskirstys pareigomis, išsirinks tarybos pirmininką, pavaduotoją, sukurs Mokinių tarybos nuostatus ir aptars veiklą. Vienas svarbiausių Mokinių tarybos tikslų- atstovauti mokinių interesus mokykloje bei formuoti vieningą mokinių bendruomenę.
Rusnė: Girdėjome, kad Jūs būsite naujosios Mokinių tarybos koordinatorė. Kokius artimiausius darbus planuoja Mokinių taryba?
Taip, ši garbė- bendrauti su geriausiu mokyklos jaunimu- atiteko man. Stengsiuosi jų nenuvilti. Kovo 3 dieną Mokinių taryba, bendradarbiaudama su Kupiškio Jaunimo centro vadovais, organizuoja išvyką į Kėdainius. Ekskursantai susitiks su Kėdainių Jaunimo centro atstovais, pasikalbės aktualiomis temomis, apžiūrės Vikondos pramogų centrą, aplankys žymius Kėdainių objektus.
Rusnė: Linkime, kad neišblėstų nei Jūsų, nei jaunuolių entuziazmas!
Pokalbis su gamtininku rašytoju Selemonu Paltanavičiumi
Selemonas Paltanavičius
Rusnė: Važinėjate po Lietuvos mokyklas, susitinkate su mokiniais, gal pamenate, kuris susitikimas, kurioje mokykloje buvos įsimintiniausias ir kodėl?
Ne tiek daug aš tų mokyklų ir lankau. Dirbu ministerijoje, pas vaikus važiuoju, kai galiu. Ateinantį ketvirtadienį važiuosiu į Marijampolę pas Trečiojo amžiaus universiteto studentus. Tai senjorai, žmonės, kurie išsaugojo savy žingeidumą. Jų klausimai šiek tiek kitokie, bet bendravimas su jais labai įdomus.
Nepamenu pradinės mokyklos pavadinimo. Pakvietė mane, o ten- tik 12 mokinių. Dabar tos mokyklos jau turbūt nebėra. Mes susėdome ratuku ir šnekėjome. Kaimo vaikai, kaip ir jūs, yra ramūs. Miesto vaikų net mokytojai nesuvaldo. Panašią mokyklą aš esu baigęs. Mūsų buvo gal 13. Kiekviena mokykla labai skiriasi. Visą laiką smagiau važiuoti į kaimo mokyklas.
Rusnė: Kokį įspūdį susidarėte apie Alizavos mokyklos mokinius?
Gražus, geras įspūdis. Smagu pas jus.
Rusnė: Kviečiame sugrįžti į vaikystę. Koks buvote mokykloje? Kurios pamokos labiausiai patikdavo, o kurios ne? Ar mėgote skaityti knygas?
O-o-o, kada tai buvo! ... Buvau, kaip ir visi. Niekada nemėgau be reikalo peštis. Niekada per daug netingėjau. Niekada per jėgą nesistengiau mokytis, nesvajojau tapti pirmūnu. Matematika man nekvepėjo poezija. Baigiamoje klasėje man sakė: „Tu nė negalvok stoti, kur bus matematika! Neįstosi!“ Seniau, jeigu neįstodavai po vidurinės į aukštąją mokyklą, reikėdavo eiti į Tarybinę armiją. Į armiją aš nenorėjau, norėjau mokytis. Išlaikiau aš tą matematiką. Gavau 4, bet to, ką tada padariau, antrą kartą nebepakartočiau.
Pradinėje mokykloje labiausiai patiko muzika. Mane mokė Kazys Banionis, kanklininkas iš Prienų rajono Skriaudžių parapijos. Mokytojas įeidavo į klasę: vienoje rankoje – kanklės, kitoje- smuikas. Ir traukiam visi pritariant smuikui „Oi tu strazde, strazdeli!“, o tada smuiką padeda, pasiima kankles. Man ir dabar tas paveikslas galvoj: „Štai koks turi būti muzikos mokytojas!“
Labai patikdavo lietuvių literatūros pamokos, temų rašymas. Būdavo 2 pamokos iš eilės. Prirašydavau po pilną sąsiuvinį. Pasirinkdavau laisvą temą ir kurdavau. Matyt, kad nosis neužsiriestų, mano auklėtoja, kuri mokė lietuvių, niekada man neparašydavo penketo (penkiabalėje sistemoje).
Bet pačios geriausios pamokos buvo gamtoje! Turėjau savo daržą, savo lysvę. Ten sodinau ir auginau viską, ką tik norėjau. Dar labai norėjau mažučių vištyčių. Kažkuriame kaime susiradau mažutį mažutį viščiuką ir už 2 ar 3 rublius nusipirkau. Parsinešu jį ant delno o mama sako: „Dieve, rugsėjis, ruduo! Ką darysim?!“ Buvo gaidžiukas. Tai kad pradėjo augti! Viena plunksna balta, kita- juoda, trečia- raudona... Ir toks visas! Tai buvo mamos didžiausias numylėtinis. Bet tai buvo mano paukštis!
Labai mėgau skaityti knygas, bet skaudu buvo, kad tų knygų kaimo bibliotekoje vos kelios, viena lentynėlė. Jos buvo visos mano skaitytos ir perskaitytos. 7-8 klasėje jau nuvažiuodavau į Kauną, kur buvo antikvariato knygynas. Tai ten eidavau knygų pauostyti, pabūti toje aplinkoje. Man atrodė, kad tai geras aromatas.
Rusnė: Artėja Žemės diena. Kaip pasiūlytumėte ją pažymėti?
Siūlyčiau tą dieną padaryti kažkokį gerą darbelį visiems kartu. Arba išeiti į gamtą, kur galima, susikurti lauželį, susėsti, padainuoti, pašnekėti apie tai, ko reikia mūsų Žemei. Mes kovo mėnesio 22 dieną važiuosime į Trakų miškus, kelsime inkilus, gal patvarkysime mišką. Šią dieną kalbėti, susėdus salėje, nedera.
Rusnė: Ko palinkėtumėte mūsų mokyklos mokiniams?
Linkiu to, ko reikia visiems jauniems žmonėms,- žinojimo, ko tu nori ir motyvacijos. Tada, kai žinosi, ko tu sieki, atsidarys durys: ir vidaus žodynas, ir kalbą išmoksi, ir matematika pasirodys ne tokia jau baisi... Obuoliai patys nekrinta, o jei nukrinta - tai būna papuvę. Niekada nelaukite ir nedūsaukite, kad kažkas nevyksta, ko aš norėčiau. Sužinojai kažką- ir imkis, pats daryk. Pavyzdžiui, nori sužinoti apie Biržų rajono karstines įgriuvas, pasiimk pora draugų ir važiuok. Kai 3 kartus išsimaudai, kai už krūmų išsigręži rūbus, autobusu grįžti purvinas, tada jau viską žinai. Reikia tik taip! Vikipedija- gerai. Bet tai tik kramtalas. Mėsainis, dešrainis. O smegenims maistas turi būti grynas.
Rusnė: Nuoširdžiai ačiū už pokalbį!
Pokalbis su Mokyklos tarybos pirmininke Rima Jonutiene
Rima Jonutienė
Rusnė: Kur užaugote, kokioje mokykloje mokėtės?
Gimiau, augau ir mokiausi Kėdainių r. Lančiūnavoje. Baigiau Lančiūnavos TŪT ir įgijau veterinarijos felčerės specialybę.
Rusnė: Ar sunku būti Mokyklos tarybos pirmininke?
Gal būtų ir sunku, jei vienai tektų visą tą darbą dirbti, bet mūsų visas būrys: tėveliai Dalius Baronas ir Vilma Šešeikienė, mokytojos Daiva Pūkienė ir Vitalija Mikšienė, bibliotekininkė Danutė Miknevičienė, dešimtokai Liveta Užusienytė ir Steponas Ulinskas, aštuntokė Aurelija Pitrėnaitė. Tikrai nesunku.
Rusnė: Kokios nuotaikos baigiantis mokslo metams?
Šiek tiek liūdnokos dėl mokinių pažangumo.
Rusnė: Kaip Jums atrodo, kokios pagrindinės tarp mokytojų ir mokinių kylančių konfliktų priežastys?
Mano nuomone, didžioji dalis problemų yra mokiniuose.
Rusnė: O ko reikia, kad mokytojo ir mokinio santykiai duotų geriausių rezultatų?
Susikalbėjimo, dažnesnio ir šiltesnio bendravimo.
Rusnė: Girdėjome, kad Mokyklos taryba diskutavo apie būsimą mokinių uniformą. Kokia Jūsų nuomonė ?
Aš- tik už! Bet palauksime kitų tėvelių nuomonės.
Rusnė: Užbaikite sakinį: „Jei būčiau mokinė, aš....“
Jei būčiau mokinė, aš tikrai būčiau pati geriausia!
Rusnė: Ačiū už pokalbį ir sėkmės Jums!
