top of page

Kalbiname anglų kalbos mokytoją Daivą Miciūnienę

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X-iukė: Apibūdinkite mūsų mokyklos mokinius.

Mokyt. Daiva: Geri vaikai. Dauguma- žingeidūs ir mėgstantys pajuokauti.

X-iukė: O kokioje mokykloje jūs mokėtės? Kokia buvote tuomet mokinė?

Mokyt. Daiva: Povilo Matulionio mokykloje. Kaip ir visi: skriaudžiau klasės berniukus, nusirašinėjau nuo kitų, nes nemokėjau pasinaudoti špargalke. Aišku, neigiamų pažymių neturėjau.

X-iukė: Kaip leidžiate savo laisvalaikį?

Mokyt. Daiva: Su šeima. Fotografuodama, tapydama ir skaitydama knygas.

X-iukė: Didžiausia Jūsų svajonė?

Mokyt. Daiva: Nesakysiu, nes gali neišsipildyti. O jeigu kas pasigrobs mano svajonę? (šypsosi).

X-iukė: Ačiū už pokalbį. Gerų mokslo metų!

Nuo X nepabėgsi

Arba „Karštasis„ Šratinuko“ diktofonas“
 

Kalbiname dailininkę keramikę, TV laidų vedėją

Nomedą Marčėnaitę

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X-iukė:  Penki žodžiai, kuriais galėtumėte save apibūdinti?

Nomeda: Užsispyrusi, valdinga, plepi, gera...

X-iukė: Jūsų autoritetas?

Nomeda: Žmonės, kurie yra daug pasiekę, bet- kuklūs, paprasti, turintys humoro jausmą, pavyzdžiui, Andrius Mamontovas. Tokie žmonės man yra labai gražūs.

X-iukė: Kaip nusakytumėte savo kelią į sėkmę?

Nomeda: Tokių žmonių, kaip aš-pilna. Tik tarp jų ir manęs yra vienas skirtumas- jie nepateko į televiziją. Man apmaudu, kad kelias į sėkmę siejamas su ta dėžute. Šitaip neturėtų būti. Apmaudu, kad daug pasiekę menininkai yra nežinomi, bevardžiai, o paprasta televizijos žvaigždutė yra Vardas. Taigi mano kelias į sėkmę tam tikra prasme yra tragiškas.

X-iukė: Ko palinkėtumėte mūsų  mokyklos mokiniams?

Nomeda: Jauniems žmonėms noriu palinkėti autentiškumo, savito mąstymo, pagarbos sau. Suvokimo, kad esi vienas vienintelis ir nepakartojamas. Linkiu ne miegojimo, o gyvenimo! Antros galimybės gyventi tau niekas neduos. Labai svarbu kažką veikti, norėti kažką daryti. Tik jokiu būdu nesnūduriuoti!

X-iukė: Ačiū už interviu! Sėkmės Jums!

Kalbiname Mokyklos tarybos pirmininkę Lijaną Baronienę

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X-iukė: Papasakokite apie Mokyklos tarybą.
Lijana: Mokyklos taryba- aukščiausia Mokyklos savivaldos institucija. Ji renkama dvejiems metams. Mokyklos tarybą sudaro 9 nariai: 3 tėvai, 3 mokytojai, 3 mokiniai. Tėvus į Mokyklos tarybą renka visuotinis tėvų susirinkimas, mokytojus- mokytojų taryba, mokinius- mokiniai slaptu balsavimu. Tarybos pirmininką renka tarybos nariai iš tėvų ar mokytojų. Ši taryba nustato pagrindines Mokyklos darbo kryptis, t. y. tvirtina ugdymo planą, svarsto vadovėlių užsakymo, mokinių žinių, gebėjimų ir įgūdžių vertinimo sistemos parinkimo, užklasinių renginių organizavimo klausimus. Teikia pasiūlymus direktoriui vertinant darbuotojų darbo rezultatus, netgi vertina Mokyklos vadovų veiklą, pareiškia nuomonę jiems atestuojantis. Inicijuoja mokyklos bendruomenės, šeimos ir visuomenės bendradarbiavimą.
X-iukė: Mokyklos taryba organizavo šaunią Mokytojo dieną mokykloje. Jūs vedėte pamoką I ir IV  klasių mokiniams. Ar patiko mokytojauti?
Lijana: Patiko. Tik mokytoja būti nenorėčiau.
X-iukė: Kur mokėtės, kaip Jums sekėsi?
Lijana: Mokiausi dabartinėje Subačiaus gimnazijoje

(Kupiškio rajonas). Buvo visko, bet  nebuvau „moksliukė“.
X- iukė: Ko palinkėtumėte mūsų mokyklos mokiniams?
Lijana: Neskubėti suaugti, kuo ilgiau būti vaikais ir, žinoma, nepamiršti, kad žinių ant kupros nenešios.
X-iukė: Ačiū už pokalbį. Sėkmės Jums vadovaujant Mokyklos tarybai!

Kalbiname aktorę, rašytoją Doloresą Kazragytę

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X-iukė: Ar prisimenate, kokius dalykus mokykloje labiausiai mėgote ir kokių nemėgote?

Doloresa: Aš nemėgau matematikos, visokių chemijų, fizikų. Tam kartui ant palangės pasimokydavau, bet paskui viskas greitai išgaruodavo. Labai mėgau literatūrą, visokius rašinius. Kartais mokytoja per pamoką mano rašinius paskaitydavo garsiai. Mėgau muziką, istoriją. Patiko rusų kalba. Kadangi gimiau Rusijoje ( į Lietuvą parvažiavau būdama 2 metukų), bendravimas su rusiukais paliko kažkokį pėdsaką. Labai nemėgau sporto, o mokytojas sakydavo, kad aš gabi lėkti, plaukti, privertė mane treniruotis, bet nekenčiau rungtyniauti.

X-iukė: Jūsų sėkmės formulė?

Doloresa: 90% darbo + 10 % viso kito. Jeigu tau duota kokio talento, tai reikia mokėti jį ir panaudoti: pajungti save darbui, kad atskleistum talentą. Tai ir yra tas 90%.Mane pripratino dirbti nuo mažens fortepijono pamokos. Reikėjo kiekvieną dieną po kelias valandas pratintis groti. Kai perėjau į aktorystę, tą patį dariau ir su vaidmenimis. Visada pirmoji išmokdavau tekstą, visada pirmoji pasižymėdavau, kas man svarbiausia. Dirbau su tekstu ir fantazavau.

X-iukė: Kuo jūs panaši į Astridą Lindgren?

Doloresa: Kaip ir Astrida Lindgren, aš labai mėgstu knygas, neįsivaizduoju savo gyvenimo be jų. Esu tos pačios nuomonės, kad su knyga gali patirti absoliučiai viską: išgyventi, svajoti. Ne su televizoriumi, ne su filmais, o būtent su knyga. Dar panaši tuo, kad, kaip ir Astrida, labai mėgstu kaimo gamtą. Labai patinka vaikiškumas. Tai toks jausmas, kai pajunti, kad jokio skirtumo, ar tau 15 ar 10, 65 ar 80. Labai stengiuosi išlaikyti paprastumą, vaikiškumą, nuoširdumą. Aišku, esu buvusi ir melagė, ir pavydi- viskuo esu buvusi.

X-iukė: Kuo labiau patinka būti: aktore ar rašytoja?

Doloresa: Nesu rašytoja. Rašytojai rašo romanus, rašo poeziją. Nesu nė vieno romano parašiusi, išskyrus noveles „Kasdienybės rožinis“. Rašau apie teatrą, apie įvairias žmonių juokingas ir nelabai istorijas. Nemėgstu net žodžio „rašytoja“. Nesu net Rašytojų sąjungos narė, nes nenoriu įsipareigoti, nežinau, ar aš dar rašysiu ir kas iš to išeis. Dėl to nekvaršinu sau galvos.

Pašaukimas mano- Dievo duotas nuo pat kūdikystės- TEATRAS. Antroje klasėje jau vaidinau žiogą („Žiogas ir skruzdėlė“). Žodžiu, jau buvau žvaigždė, nors į mane visi mėtė akmenis.

X-iukė: Palinkėjimai mūsų mokyklos mokiniams.

Doloresa: Nesistenkite įkristi į srovę ir gyventi, kaip visi. Sėkmingas gyvenimas, laimė gyventi yra ne tai, ką rodo per televizorių, ką filmuose matote: turtas, karjera, gražus namas, puiki mašina, turtingas vyras. Visa tai yra pudra ir nepadarys jūsų laimingų, na nebent kurį laiką. Yra posakis, kad turiu visko, trūksta tik gyvenimo.

Nelėkite per gyvenimą įsmeigę akis į „mobiliukus“. Kad sugebėtumėte atitrūkti nuo šito lėkimo, atsiplėškite nuo tų kompiuterių, nuo viso to jums kišamo greičio ir suraskite laiko vasarą ar žiemą pakelti akis į dangų ir pasižiūrėti, koks šiąnakt mėnulis, kokios žvaigždės, kokie miškai, nors trupučiuką, nors retkarčiais.

X-iukė: Ačiū! Sveikatos Jums!

Kalbiname Kupiškio jaunimo centro direktorę

Gailą Matulytę

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X-iukė: Savo mokyklos mokinių klausinėjome, kas yra projektas. Vieni sakė, kad tai konkursas, kiti- kad tai šventė, dar kiti- kad tai  kažkoks kolektyvinis darbas. Vieni žino, kad reikia kažką rašyti, kiti kažką girdėjo apie pinigus. Taigi, kas yra projektas?

Gaila:  Jūsų mokiniai daugiau ar mažiau teisūs. Tai ir konkursas, ir programa, ir pinigai, ir parašyti kažką reikia. Šis jaunimo projektas – tai jaunimo grupės parašyta paraiška, remiantis kažkokia veikla ir paprašytas  tam tikras  finansavimas tai veiklai įgyvendinti. Labai svarbu stipri komanda, įdomi idėja, žinoti, kiek tiksliai reikia lėšų, kad noras būtų įgyvendintas.

X-iukė: Koks šitų mokymų tikslas?

Gaila: Kupiškio rajono savivaldybės taryba paskyrė 5 000 Lt fondą paremti jaunimo iniciatyvoms. Mes mokome jaunus žmones kurti projektus, generuoti idėjas, tinkamai užpildyti paraiškas, kad turėtų galimybę jau šiais metais gauti dalinį finansavimą  savo idėjos įgyvendinimui.

X-iukė: Ar turėsime konkrečios naudos iš šitų mokymų?

Gaila: Viskas priklauso nuo kiekvieno individualiai. Jeigu atėjai įgyti žinių, jeigu atidžiai klauseisi ir aktyviai dalyvavai, - tu jų gausi. Jeigu atėjai naujų idėjų, gausi, jei mokėsi jų pasisemti.

X-iukė: Ačiū! Pasistengsime būti aktyvūs!

 

 

bottom of page