Kalbiname aktorę, rašytoją Doloresą Kazragytę

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X-iukė: Ar prisimenate, kokius dalykus mokykloje labiausiai mėgote ir kokių nemėgote?

Doloresa: Aš nemėgau matematikos, visokių chemijų, fizikų. Tam kartui ant palangės pasimokydavau, bet paskui viskas greitai išgaruodavo. Labai mėgau literatūrą, visokius rašinius. Kartais mokytoja per pamoką mano rašinius paskaitydavo garsiai. Mėgau muziką, istoriją. Patiko rusų kalba. Kadangi gimiau Rusijoje ( į Lietuvą parvažiavau būdama 2 metukų), bendravimas su rusiukais paliko kažkokį pėdsaką. Labai nemėgau sporto, o mokytojas sakydavo, kad aš gabi lėkti, plaukti, privertė mane treniruotis, bet nekenčiau rungtyniauti.

X-iukė: Jūsų sėkmės formulė?

Doloresa: 90% darbo + 10 % viso kito. Jeigu tau duota kokio talento, tai reikia mokėti jį ir panaudoti: pajungti save darbui, kad atskleistum talentą. Tai ir yra tas 90%.Mane pripratino dirbti nuo mažens fortepijono pamokos. Reikėjo kiekvieną dieną po kelias valandas pratintis groti. Kai perėjau į aktorystę, tą patį dariau ir su vaidmenimis. Visada pirmoji išmokdavau tekstą, visada pirmoji pasižymėdavau, kas man svarbiausia. Dirbau su tekstu ir fantazavau.

X-iukė: Kuo jūs panaši į Astridą Lindgren?

Doloresa: Kaip ir Astrida Lindgren, aš labai mėgstu knygas, neįsivaizduoju savo gyvenimo be jų. Esu tos pačios nuomonės, kad su knyga gali patirti absoliučiai viską: išgyventi, svajoti. Ne su televizoriumi, ne su filmais, o būtent su knyga. Dar panaši tuo, kad, kaip ir Astrida, labai mėgstu kaimo gamtą. Labai patinka vaikiškumas. Tai toks jausmas, kai pajunti, kad jokio skirtumo, ar tau 15 ar 10, 65 ar 80. Labai stengiuosi išlaikyti paprastumą, vaikiškumą, nuoširdumą. Aišku, esu buvusi ir melagė, ir pavydi- viskuo esu buvusi.

X-iukė: Kuo labiau patinka būti: aktore ar rašytoja?

Doloresa: Nesu rašytoja. Rašytojai rašo romanus, rašo poeziją. Nesu nė vieno romano parašiusi, išskyrus noveles „Kasdienybės rožinis“. Rašau apie teatrą, apie įvairias žmonių juokingas ir nelabai istorijas. Nemėgstu net žodžio „rašytoja“. Nesu net Rašytojų sąjungos narė, nes nenoriu įsipareigoti, nežinau, ar aš dar rašysiu ir kas iš to išeis. Dėl to nekvaršinu sau galvos.

Pašaukimas mano- Dievo duotas nuo pat kūdikystės- TEATRAS. Antroje klasėje jau vaidinau žiogą („Žiogas ir skruzdėlė“). Žodžiu, jau buvau žvaigždė, nors į mane visi mėtė akmenis.

X-iukė: Palinkėjimai mūsų mokyklos mokiniams.

Doloresa: Nesistenkite įkristi į srovę ir gyventi, kaip visi. Sėkmingas gyvenimas, laimė gyventi yra ne tai, ką rodo per televizorių, ką filmuose matote: turtas, karjera, gražus namas, puiki mašina, turtingas vyras. Visa tai yra pudra ir nepadarys jūsų laimingų, na nebent kurį laiką. Yra posakis, kad turiu visko, trūksta tik gyvenimo.

Nelėkite per gyvenimą įsmeigę akis į „mobiliukus“. Kad sugebėtumėte atitrūkti nuo šito lėkimo, atsiplėškite nuo tų kompiuterių, nuo viso to jums kišamo greičio ir suraskite laiko vasarą ar žiemą pakelti akis į dangų ir pasižiūrėti, koks šiąnakt mėnulis, kokios žvaigždės, kokie miškai, nors trupučiuką, nors retkarčiais.

X-iukė: Ačiū! Sveikatos Jums!