Alizavos pagrindinės mokyklos laikraštukas
Šratinukas
Nuo X nepabėgsi
Arba „Karštasis „Šratinuko“ diktofonas“
Kalbiname rašytoją ir žurnalistę Gintarę Adomaitytę
X-iukė: 5 žodžiai, kuriais galėtumėte apibūdinti save?
Gintarė: Svajotoja, bet ir planuotoja... (o-ho, kaip sunku...),kvatoklė..., verksnė (juokiasi) ir penktasis- klajūnė.
X-iukė: Kuo domėjotės mokykloje, ar tai išaugo į Jūsų profesiją?
Gintarė: Taip, tikrai aš labai daug skaičiau. Ir tai tikrai tapo mano profesija, mano pašaukimu, mano gyvenimo būdu.
X-iukė: Kuo labiau patinka būti: žurnaliste ar rašytoja?
Gintarė: Rašytoja. Kur kas labiau rašytoja.
X-iukė: Kodėl jūs būtent vaikų literatūros rašytoja?
Gintarė: Aš esu ir vaikų literatūros rašytoja. O čia labai sunku atsakyti... Nežinau, kodėl manęs niekaip negali paleisti vaikų literatūra. Aš pati dažnai sau šį klausimą užduodu, o atsakymo nerandu.
X-iukė: Ko palinkėtumėte mūsų mokyklos jaunosioms žurnalistėms?
Gintarė: Ieškot savo požiūrio, savo stiliaus, savo kalbos būdo, ieškot savo temos. Žodžiu, labai būti savimi. Matyti pasaulį, labai jį stebėti ir mokėti stebėtis.
X-iukė: Ačiū!
Kalbiname Elados ir Mato Paslauskų mamytę Editą
X-iukė: Miela Edita, esate jauniausia mamytė ir jau auginate 2 paauglius, ar nesunku? Kaip Jums sekasi?
Edita: Ne, nesunku, bet būna visko: pykčių, barnių ir linksmų dienų.
X-iukė: Gal pasidalintumėte savo vaikų vardų rinkimo istorija?
Edita: Abiejų gana ilgos istorijos. Vaikų vardus rinkome burtų keliu. Dukrytei sugalvojome vardus: Eladą, Gabiją ir Beatą. Burtus traukti padėjo ir susirinkę draugai. Daugiausia balsų gavo Elada. Be to, labai patiko Elados vardo reikšmė- Dievo dovana. Sūneliui sugalvojome Roką, Matą ir Nojų. Norėjau tvirto vardo. Matas reiškia Dievo siųstas.
X-iukė: Prisiminkite įdomesnių nutikimų auginant Eladą ir Matą.
Edita: Kiekvieną dieną mums kas nors įdomaus nutinka. Mūsų vaikai visur su mumis keliauja, net į darbą kartu važiuoja. Elada buvo nenuorama strakaliukas, negalėdavo nustygti vietoje ir pastoviai vis kur nors pradingdavo. O kartą dar visai mažutė nusekė paskui šunį iki pat Alizavos. Suradau ją prie direktoriaus namų. Mažas Matukas mėgdavo viską mėtyti į šulinį. Kartą per Jonines gavome dovanų katiną, kurį pavadinome Joneliu. Matas buvo labai alergiškas tam katinui ir jis ... įmetė Jonelį į šulinį....
X-iukė: O-ho! Dabar jau žinau, kokia nelengva yra ta mamos buitis. Ačiū už nuoširdų interviu. Linkime Jums ir Jūsų šeimai meilės ir santarvės!
Kalbiname dešimtokę Klementiną Pūkaitę
X-iukė: Ką prisimeni iš pradinių klasių?
Klementina: Prisimenu daug šaunių ir linksmų dienų, praleistų kartu su mokyklos draugais.
X-iukė: Koks tavo mėgstamiausias mokytojas?
Klementina: Mano mėgstamiausi - bent keli. Tai matematikos mokytoja Angelė Medelinskienė, dailės ir technologijų mokytoja Audronė Užtupienė, lietuvių kalbos mokytoja Jūratė Kuliukienė.
X-iukė: Papasakok linksmą savo klasės nuotykį.
Klementina: Kartą, grįžtant iš kažkurios ekskursijos, šalia vieno klasioko atsirado bala. Visi pamanėme, kad jam kelionėje ištiko BĖDA ir tik paskui sužinojome, kad šios balutės kaltininkas išsipylęs limonadas. Tai buvo gardaus juoko!
X-iukė: Ar tavo klasė draugiška?
Klementina: Kaip kada. Per dešimt metų buvo visko.
X-iukė: Ar jaudiniesi dėl apkalbų?
Klementina: Ne, nes apkalba tik tie, kurie ko nors pavydi.
X-iukė: Artėjantis žinių patikrinimas nekelia baimės?
Klementina: Iš tiesų truputį bijau, nes nežinau, kaip pasiseks.
X-iukė: Ko palinkėtum pasiliekantiems mokykloje?
Klementina: Linkiu daug mokytis ir siekti gerų rezultatų.
X-iukė: Ačiū už pokalbį. „Šratinukas“ tau linki PALANKAUS VĖJO!
