Alizavos pagrindinės mokyklos laikraštukas
Šratinukas
Knygų lentynėlė
DAVIDO WALLIAMSO „DEMONĖ DANTISTĖ“
ši knyga yra apie berniuką Alfį, kurio tėvas serga ir yra pririštas prie neįgaliųjų vežimėlio. Jie gyvena vargingai: elektra, dujos ir kitos paslaugos seniausiai atjungtos už nemokėjimą. Alfis turi viskuo pasirūpinti pats. Be to berniukas labai bijo dantistų. Paskutinį kartą jis lankėsi pas dantistę, kai jam buvo šešeri, o dabar yra jau dvylika metų! Mirus to miestelio dantistui į miestą atsikraustė nauja dantistė vardu Šaknis su savo kate Iltimi. Berniukas su drauge Gabze iškart suprato, kad nieko gero nebus. Ir jie buvo teisūs. Mieste prasidėjo keisti dalykai. Vaikai, iš vakaro padėję dantuką po pagalve, kitą rytą randa ne dantukų fėjos monetą, o kažką bjauraus...
Jei sudomino, siūlau tikrai perskaityti šią knygą.
Baigėsi akcija „Metų knygos rinkimai“. Išrinktos Metų knygos!
Knygų paaugliams kategorijoje – Rebekos Unos „Atjunk“, o vaikų kategorijoje – Ramunės Savickytės „Adelės dienoraštis. Ruduo“.
Mūsų mokyklos 1-5 klasių mokiniai dalyvavo vaikų knygos rinkimuose. Skaitė akcijos knygas, vaidino, gamino personažus, rašė atsiliepimus, balsavo. Alizavos mokykloje daugiausiai balsų (19!) surinko Tomo Dirgėlos knyga „Apie raganą Šiokiątokią“, o R. Savickytės „Adelės dienoraštis“ - tik 3 balsus.
Tik pamačius per televizorių akcijos „Metų knygos rinkimai“ knygas sau pasakiau: „Pirmiausia skaitysiu Adelės dienoraštį“!
Patiko knygutės išvaizda. Tokia mažutė ir miela. Pavarčius, apsidžiaugiau, mat, tokie vaikiški piešinėliai man labiausiai ir patinka.
Pagrindinės veikėjos Adelės gyvenimas panašus į mano. Sutampa vardai. Aš irgi Adelė. Aš irgi ketvirtokė. Ne vien tuo mes panašios. Mes stengiamės būti drąsios ir išdidžios, bet viduje esame silpnos, norime užuojautos. „Pas mane atėjo tėtis, atsigulė šalia, apkabino. Ir pasidarė gera gera.“(13 p.)
Man nepatiko, kad autorė ketvirtokus vaizduoja tokius vaikiškus. Mano klasės draugai taip nebesielgia. Pavyzdžiui, jie nekanda mokytojai į ranką, nerodo per pamokas vienas kitam liežuvio. Tiesiog vyresnieji mokiniai, perskaitę šią knygutę, gali pradėti mus menkinti.
Nesupratau, kodėl Adelė pyksta ant jaunesnio broliuko. Aš turiu dvi seses. Su jaunesniąja sesute niekad nesipykstame, nes maži vaikai yra labai geri. Aš pykstuosi tik su vyresniąja sese, nes ji visą laiką erzina ir tiesiog nori man pakenkti.
Autorės norėčiau paklausti, ar šios knygutės istorija išgalvota ar tikra? Kodėl pagrindinę veikėją pavadinote Adele? Labai norėčiau, kad sukurtų Adelės dienoraščio tęsinį žiemai, pavasariui.
Beskaitant šią knygą ir man kilo mintis pradėti rašyti dienoraštį. Kai ateis tokia diena, kai bus labai sunku ir niekas manęs neišgirs, tada imsiu sąsiuvinį ir pradėsiu rašyti taip, kaip Adelė.
Rekomenduoju ją perskaityti visiems Lietuvos ketvirtokams ir palyginti, kuo skiriasi jų mokyklinis gyvenimas. Be to, perskaitę sužinosite labai svarbią tiesą, kad apie žmogų nereikia spręsti iš pirmo žvilgsnio. Žmogų galima pažinti tik tada, kai su juo susidraugauji.
Adelė Baronaitė, 4 klasės mokinė
Ramunės Savickytės „Adelės dienoraštis. Ruduo.“ patiko. Labai lengva skaityti. Neilgi sakiniai. Įdomu, nes rašoma apie mokyklą. Pasakojami ketvirtokų nuotykiai. Vietomis juokinga. Labiausiai patiko, kaip Adelė miegančiam tėčiui įrišo kaspinėlius, o jis, pažadintas iš miego, nieko nežinodamas išėjo pasitikti svečių. Sugraudino, kaip niekas nenorėjo paimti sušalusio ir drebančio šuniuko. Kaip jį paimti noriai pasisiūlė mokytoja. Įdomiausia buvo skaityti, kaip Adelė su močiute sekė mokytoją. Gaila, kad per greitai viskas išaiškėjo. Galėjo nuotykių būti daugiau.
Patiko, kad parašyta dienoraščio forma. Labiau atsiskleidžia mergaitės išgyvenimai.
Nespalvotos, atrodo, labai greitai nupieštos iliustracijos tinka dienoraščiui. Niekas dienoraštyje nespalvina paveikslėlių.
Nepatiko kai kurie žaidimai, todėl, kad netikroviški. Pavyzdžiui, mes žinome, kad reikia gerbti valytojų darbą ir tikrai per pertraukas niekas nežaidžia jų sugrėbtoje lapų krūvoje.
Aš pasiūliau visiems savo draugams perskaityti šią knygą, kad jie išmoktų labiau pažinti mokytojus ir draugus.
Ačiū rašytojai už GERĄ knygą. Būtinai parašykite jos tęsinį. Tik nuotykių daugiau prigalvokite!
Guoda Radinaitė, 4 klasės mokinė
Apie Ramunės Savickytės knygą „Adelės dienoraštis“
Rebekos Unos knygą ,,Atjunk''
Lietuvos paaugliai išsirinko Metų knyga.
O tu ar skaitei šią knygą?
Tai verčianti susimąstyti, kur žmoniją nuves besaikis informacinių technologijų naudojimas, knyga. Pagrindinė veikėja- aštuntokė Gryta. Jos artimieji ir draugai gyvena virtualioje sistemoje- moderniame kalėjime. Vieni jų, puikiausiai prisitaikė ir gerai jaučiasi modernioje sistemoje. Jie keliauja, žaidžia krepšinį, jodinėja, keičia ir tobulina savo kūną, bendrauja su tūkstančiais virtualių draugų. Jie nuolatos prisijungę, nuolat ieško informacijos, nuolat ja gyvena. Jie skaito tik tekstus, paragrafus, „ skenuoja“( permeta akimis). Viskas persikėlę į užrašines: transtriukšmas, translaifas, transgyvybė. Net drabužių čia nebereikia! Kiekvienas aptemptas bionine plėvele, kuri tarsi antra oda ir šildo, ir saugo. Pažangos tikslas- dirbti kuo mažiau ir mokytis kuo mažiau. Atrodo, kas begali būti geriau. Tačiau ne visi toje sistemoje jaučiasi gerai. Kaip galima gyventi pasaulyje, kuriame nėra nei meilės, nei ilgesio?! Grytai patinka bėgioti, patinka laipioti medžiais. Ji trokšta susitikinėti su gyvais žmonėmis, trokšta tikrų pojūčių. Tačiau visa tai yra griežtai draudžiama. Tai vadinama pavojingomis ydomis, kurias reikia gydyti. Virtualioje sistemoje visi yra matomi ir kontroliuojami. Negana visko, sistema sugalvojo kiekvienam po oda įsiūti mikroschemas, kad visi būtų prisijungę nepertraukiamai. Tai puikus planas atsikratyti tų, kurie yra stabdis evoliucijos kelyje.
Įdomiai įpinta meilės tema. Nuo pat pirmo puslapio- intriga. Gryta suranda informaciją apie tai, kaip anksčiau žmonės bučiuodavosi. Apie bučinius Gryta nuolat klausinėja aklą senolę Daną. Įstringa į atmintį ir nebeduoda ramybės naujas pažįstamas Mantas. Gryta ir Mantas tampa draugais, nes būti sistemoje abiems yra kančia.„Didžiausias mūsų laikų praradimas, kad negalime mylėti“,- sako Mantas. Jie trokšta liesti vienas kito kūną. Nuo išsiskyrusių hormonų suyra Grytos bioplėvė. Juos užvaldo bučinio chemija.
Žavi, puikiai sukurtas, Manto, protingo ir ryžtingo jaunuolio, paveikslas. Jis puikiai išmano programavimą ir išvaduos brangius žmones iš šio prakeikto kalėjimo. Kad tik jiems pasisektų! Manau šito palinkės kiekvienas perskaitęs šią YPATINGĄ knygą. Ji labai aktuali šiandieniniam jaunimui.